LR generalinio konsulo Niujorke ambasadoriaus Jono Paslausko kalba 2008 m. sausio 13 d.

Mieli tautiečiai,

Šią Lietuvai svarbią ir brangią dieną, Sausio 13-ąją, dažnai susimąstai – ar tai gedulo ar džiaugsmo, netekčių ir praradimų ar Lietuvos triumfo diena? Atsakymas nevienalytis.

Pirma, be abejo, mes pagerbiame ir prisimename tuos, kurie žuvo tą naktį, tuos, kurie buvo tokie kaip ir mes visi, tačiau likimas pasirinko juos ir padėjo ant Lietuvos kovos už laisvę aukų aukuro. Bet tas pats likimas padarė juos didvyriais, ir tiebūnie taip amžiams, kartų kartoms.

Šie žmonės mums artimi tuo, jog jie buvo tarp mūsų, ėjo kartu su tūkstančiais ten, kur tą naktį reikėjo Lietuvai ir mums patiems. Mus visus vienaip ar kitaip dalyvavymas sausio įvykiuose padarė reikšmingais, privertė susimastyti apie kiekvieno iš mūsų įndelį į Lietuvos Nepriklausomybės bylą. Jie mums parodė, jog ir kiekvieno mūsų veiksmai yra svarbūs ir reikšmingi. Gedėdami ir prisimindami žuvusiuosius mes turime suvokti, jog Sausio 13-oji bei tos dienos ir naktys buvo Lietuvos triumfo valanda, tai Lietuvos didžiosios pergalės akimirkos, tai dar vienas įrodymas – jog žmonių vienybė, dvasinis ir idėjinis stiprumas yra daug galingesni už atrodytų nenugalimą, iki dantų ginkluotą brutalią karinę jegą.

Mes nugalėjome.

- nugalėjome, nes buvome vieningi, jautėmės kaip broliai ir seserys, viena šeima, kurios vardas Lietuva;

- nugalėjome, nes tą naktį neklausėme – kokių tu pažiūrų, kokiai politinei partijai priklausai ar už kurį Seimo narį balsavai. Nugalėjome, nes tą naktį priklausėme vienai partijai – Lietuvai;

- nugalėjome, nes neklausėme vienas kito kokį Dievą ar kokią religiją išpažįsti, kokia kalba kalbi šeimoje, kokių tradicijų ar papročių laikosi tavo giminė, Mus vienijo Lietuva. Lietuva, kuri šimtmečiais jungė daugelio tautybių , religijų, kultūrų žmones;

- nugalėjome todėl jog neieškojome skirtumų tarp kiekvieno iš mūsų, nugalėjome, nes matėme vienas kitame bičiulį, draugą, brolį.

Sausio 13-sios svarba neblėsta, ją vis labiau prisimename ir šiomis dienomis. Nes tų dienų dvasia yra pavyzdys Lietuvai, priminimas, jog galime, sugebame būti kartu ir vieningi. Galime pakilti aukščiau menkaverčių, smulkių, netoliaregiškų konfliktų, rietenų, apkalbų, kaltinimų.

Daugelis tų dienų kadrų, įvykių giliai įsirėžė man į atmintį; tai ir tos nakties žvarbus šaltis ir laužų dūmų kvapas, tai ir nuo Molotovo kokteilių žibalu prikvipęs Seimo rūmų vestibiulis, čiužiniai poilsiui ant grindų, kažkaip nenaturaliai kalenančios Kalašnikovo automatų serijos, deja, žudančios ir bukai naikinančios tavo pažįstamus, kaimynus, bendrapiliečius. Pamenu ir komendanto valandą, ir džiaržgentį šarvuočių metalo garsą, rusų specdalinių karius, automatų buožemis daužančius taikius, bandančius apeliuoti į jų protą ir sąžinę, beginklius Lietuvos gynėjus.

Tačiau taip pat pamenu ir daugiatūkstantines visų Lietuvos miestų ir kaimų gyventojų - laisvės gynėjų minias prie Seimo, prie TV bokšto, prie televizijos ir radio rūmų.

Pamenu Lietuvos žurnalistų, laikraščių susivienijimą, sovietų kariškiams užgrobus jų redakcijas, jų per naktį parengtą bendrą laikraštį.

Pamenu savanorių, parlamento gynėjų priesaiką Seimo rūmuose.

Pamenu visų Lietuvos tautybių žmonių didelį palaikymą ir nepritarimą agresijai.

Pamenam ir mūsų aukščiausios valdžios orią ir protingą politiką ir veiksmus, siekiant įtakoti Gorbačiovą nutraukti karo veiksmus prieš taikius gyventojus.

Pamenu žurnalistės Eglės Bučelytės vedamos TV žinių laidos paskutines akimirkas prieš sovietų kareiviams nutraukiant televizijos transliaciją.

Apskritai, Lietuvos žmonėms yra ką prisiminti iš tų sausio dienų - aibė mažų, lokalinių bei didesnių žygdarbių, kuriuos galima vardinti ir vardinti.

Visą tai prisiminus, tikrai galime didžiuotis ne tik kažkada gyvenusių Lietuvos karžygių, LDK didžiųjų. kunigaikščių ar XX amžiaus dvidešimtųjų Lietuvos savanorius. Galime didžiuotis ir šiandienos žmonėmis ir todėl būti optimistais.

Sausio 13-ji mus dar ir įpareigoja, kitaip tos aukos būtų beprasmės, o įpareigoja toliau nenuilstamai stiprinti nepriklausomybę .

Įpareigoja ir primena, jog vienybė yra mūsų ginklas į sėkmę, bei perspėja, kad susiskaldymas yra mūsų silpnybė, ir nedraugiškų Lietuvai jegų raktas į naują dominavimą.

Todėl šios garbingos dienos proga linkiu visiems, kam brangi Lietuva, likti vieningais, nepasiduoti poveikiams iš šalies, būti protingiems ir giliai tikintiems Lietuvos sėkme ir klestėjimu.

Sausio 13-ji yra ta tikroji valstybės diena, ji kalendoriuje įrašyta laisvės gynėjų krauju.

Jeigu Kovo 11-oji - tai diena, kai Seimas, vykdydamas Lietuvos žmonių valią, balsavo už laisvę ir nepriklausomybę, tai sausio 13- oji yra konkreti ir reali šios laisvės gynyba. Žodis apie nepriklausomybę virto kūnu.

Sausio 13-ji primena, jog vieninga tauta ir jos laisvės siekis gali daryti daug daugiau nei dideli turtai bei nugalėti karinę galią. Taigi, aš pritariu tiems, kurie kviečia šia dieną neliūdėti, o švęsti bei dėkoti tiems, kam užteko drąsos ginti ir apginti mūsų didžiausią turtą – laisvę.