KAIP APMOKESTINAMOS IŠ UŽSIENIO GAUTOS PAJAMOS

 

NUOLATINIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ IŠ UŽSIENIO VALSTYBIŲ GAUTŲ PAJAMŲ APMOKESTINIMAS LIETUVOJE

 

TURINYS

I.   ĮVADINĖ DALIS

II. NUOLATINIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ IŠ UŽSIENIO VALSTYBIŲ GAUTŲ PAJAMŲ APMOKESTINIMO YPATUMAI

1.    Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos

2.    Palūkanos

3.    Pajamos iš paskirstytojo pelno

4.    Honoraras

5.    Pajamos iš kūrybos pagal autorines sutartis

6.    Atlikėjo veiklos pajamos

7.    Sportininko sporto veiklos pajamos

 8.   Turto nuomos pajamos

 9.   Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn  pajamos  10.   Individualios veiklos pajamos

11.   Pensijos

12.   Draudimo išmokos

13.   Stipendijos

14.   Tantjemos

15.   Dovanojimo būdu gautos pajamos

16.   Azartinių lošimų pajamos, prizai, laimėjimai

III. NUOLATINIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ IŠ UŽSIENIO VALSTYBIŲ GAUTŲ PAJAMŲ DVIGUBO APMOKESTINIMO NAIKINIMAS LIETUVOJE

         17. Nuo 2005 m. sausio 1 d. gautų pajamų dvigubo apmokestinimo naikinimas.

18. Laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. gautų pajamų dvigubo apmokestinimo naikinimas.

IV. NUOLATINIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ IŠ UŽSIENIO VALSTYBIŲ GAUTŲ PAJAMŲ DEKLARAVIMAS, PAJAMŲ MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS  IR SUMOKĖJIMAS

          19. B klasės pajamos

 20. Pajamų deklaravimas

 21.  Pajamų mokesčio apskaičiavimas

 22.  Pajamų mokesčio sumokėjimas

V.   PAPILDOMA INFORMACIJA

 

                       

I. ĮVADINĖ DALIS

 

Šio leidinio tikslas – paaiškinti nuolatiniams Lietuvos gyventojams, iš užsienio valstybių gavusiems pajamų, kokiu tarifu ir kaip nuo tokių pajamų jie turi mokėti pajamų mokestį Lietuvoje bei kokia tvarka turi deklaruoti  pajamas.

Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 įstatymas Nr. IX-1007, Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau - GPMĮ) 4 straipsnio 1 punktu, gyventojas laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu:

-   kalendoriniais metais Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, t.y. vietą, kurioje jis faktiškai nuolat gyvena ir kurią išlaiko, arba 

-   kalendoriniais metais asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų jis turi daugiau Lietuvoje, negu užsienio valstybėje, pvz., gyventojas yra išvykęs iš Lietuvos, tačiau Lietuvoje pasilieka jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, jo banko sąskaitos, jo šeima lieka gyventi Lietuvoje, iš Lietuvos jis gauna pajamų, Lietuvoje moka socialinio draudimo įmokas ar pan., arba

-   kalendoriniais metais jis atvyksta į Lietuvą ir joje ištisai arba su pertraukomis išbūna 183 ar daugiau dienų, pvz., užsienio valstybės gyventojas, atvykęs į Lietuvą dirbti Lietuvos įmonėje, ir kalendoriniais metais Lietuvoje išbuvęs ilgiau kaip 183 dienas, arba

-   kalendoriniais metais jis atvyksta į Lietuvą ir ištisai arba su pertraukomis dvejais vienas paskui kitą einančiais kalendoriniais metais Lietuvoje išbūna 280 dienų ar daugiau, tačiau bet kuriais iš tų metų Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis jis išbūna ne mažiau kaip 90 dienų (tuomet abiem buvimo Lietuvoje metais asmuo yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju), arba

- jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gyvena užsienio valstybėje, tačiau atlyginimas jam mokamas arba jo pragyvenimo užsienio valstybėje išlaidos dengiamos iš Lietuvos Respublikos biudžeto, pvz., užsienio valstybėje esančioje Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje dirbantis  Lietuvos Respublikos pilietis.

Pavyzdys 

Gyventojas, su Airijos įmone sudaręs dviejų metų darbo sutartį, 2004 m. kovo mėn. išvyksta iš Lietuvos dirbti į Airiją. Airijoje gyventojas gauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir nuomojasi butą.

Toks asmuo darbo Airijoje metu Lietuvoje palieka butą. Iš banko Lietuvoje jis yra paėmęs ilgalaikę paskolą būstui įsigyti, už kurią moka palūkanas. 

Kadangi minėtas gyventojas 2004 m. - 2006 m. daugiau interesų turi Lietuvoje, negu Airijoje, todėl  šiuo laikotarpiu jis laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju.

Nuolatinių Lietuvos gyventojų (toliau – gyventojai) nuo 2003 m. sausio 1 d. iš užsienio valstybių gautos pajamos Lietuvoje apmokestinamos pagal GPMĮ nuostatas.

Primename, kad iki 2002 m. gruodžio 31 d. gyventojų iš užsienio valstybių gautos pajamos Lietuvoje buvo apmokestinamos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo (1990-10-05 įstatymas           Nr. I-641) nustatyta tvarka.

Iš užsienio valstybės gautomis pajamomis yra laikomos pajamos, kurias gyventojai gavo iš užsienio vieneto arba užsienio valstybės gyventojo arba kurias jie gavo už užsienio valstybėse vykdomą savo veiklą (pvz., už darbą užsienio valstybių įmonėse, už užsienio valstybėse esančio nekilnojamojo turto nuomą ar pardavimą ir kt.).

Pajamos pripažįstamos gautomis, kai gyventojai bet kokia forma (pinigais ar natūra) jas gauna faktiškai. Pajamos pinigais pripažįstamos gautomis, kai gyventojams atsiranda teisė laisvai disponuoti lėšomis. Pajamų natūra gavimo momentas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 339 patvirtintą Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarką (Žin., 2002, Nr. 105-4708). Iš užsienio valstybių faktiškai gautomis pajamomis laikoma visa pajamų suma, neatsižvelgiant į užsienio valstybėje nuo tų pajamų išskaičiuotą ir/arba sumokėtą pajamų ar jam tapatų mokestį. 

Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.

 

 

II. NUOLATINIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ IŠ UŽSIENIO VALSTYBIŲ GAUTŲ PAJAMŲ APMOKESTINIMO YPATUMAI

  

Gyventojų iš užsienio valstybių gautos pajamos apmokestinamos taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 arba 33 proc. (nuo 2006-07-01 – 15 arba 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 15 arba 24 proc.) pajamų mokesčio tarifą, atsižvelgiant į tai, kokios rūšies pajamos yra gautos (išskyrus tokias pajamas, kurios pagal GPMĮ 17 straipsnio nuostatas pajamų mokesčiu neapmokestinamos).  

 

1. Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos

Gyventojo iš užsienio valstybių laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d. gautos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (išskyrus atlikėjo veiklos pajamas ir sportininko sporto veiklos pajamas) apmokestinamos taikant 33 proc. pajamų mokesčio tarifą, laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. jos apmokestinamos taikant 27 proc. mokesčio tarifą, o nuo 2008 m. sausio 1 d. bus apmokestinamos taikant 24 proc. pajamų mokesčio tarifą.

 

2. Palūkanos

Gyventojo iš užsienio valstybių gautos palūkanos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Pajamų mokesčiu neapmokestinamos:

1) palūkanos, kurias gyventojas gavo už užsienio vienetams ar užsienio valstybės gyventojams suteiktas paskolas, jeigu:

- paskolos teikėjas su paskolos gavėjais nėra susijęs darbo santykiais (o jeigu susijęs, tai mokamos palūkanos neturi viršyti tikrosios rinkos kainos) ir

    - paskolos pradėtos grąžinti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos;

2) palūkanos, kurias gyventojas gavo už užsienio vienetams suteiktas paskolas, jeigu:

     - paskolos teikėjas nėra tokių vienetų dalyvis ir

     - paskolos pradėtos grąžinti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos;

3) palūkanos, kurias gyventojas gavo už vertybinius popierius, jeigu:

    - šie vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo vertybinių popierių išleidimo dienos ir

    - tokie vertybiniai popieriai yra išleisti užsienio vienetų, su kuriais palūkanų gavėjas nėra  susijęs darbo santykiais (o jeigu susijęs, tai mokamos palūkanos neturi būti didesnės negu kitiems tokių vertybinių popierių turėtojams mokamos palūkanos).

Gyventojo iš tikslinių teritorijų gautoms aukščiau išvardintoms palūkanoms pajamų mokesčio lengvata netaikoma, t.y. jos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Tikslinėms teritorijoms priskiriama Andoros Kunigaikštystė, Angilija, Antigva ir Barbuda, Aruba, Azorų salos, Bahamų Sandrauga, Bahreino Valstybė, Barbadosas, Belizas, Bermudų salos, Brunėjaus Darusalamas, Didžiosios Britanijos Mergelių salos, Dominikos Sandrauga, Džersis, Džibučio Respublika, Ekvadoro Respublika, Guernsis, Sarkas, Aldernis, Gibraltaras, Grenada, Gvatemalos Respublika, Honkongas, Jamaika, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kaimanų salos, Kenijos Respublika, Kosta Rikos Respublika, Kuko salos, Kuveito Valstybė, Libano Respublika, Liberijos Respublika, Lichtenšteino Kunigaikštystė, Macao, Maderos salos, Maldyvų Respublika, Maršalo Salų Respublika, Mauricijaus Respublika, Meno sala, Mergelių salos (JAV), Monako Kunigaikštystė, Montserratas, Naujoji Kaledonija, Nauru Respublika, Niue, Olandijos Antilai, Panamos Respublika, Samoa Nepriklausomoji Valstybė, San Marino Respublika, Seišelių Respublika, Sent Kitso ir Nevio Federacija, Sent Pjeras ir Mikelonas, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Šv. Elenos sala, Taičio sala, Turkso ir Caicoso salos, Tongos Karalystė, Urugvajaus Rytų Respublika, Vanuatu Respublika, Venesuelos Respublika (tikslinių teritorijų sąrašas buvo patvirtintas  Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344 (Žin., 2001, Nr.110-4021)). 

Iki 2004 m. rugpjūčio 21 d. tikslinėms teritorijoms buvo priskiriama Kipro Respublika ir Maltos Respublika (šios valstybės išbrauktos iš tikslinių teritorijų sąrašo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu  Nr. 1K-291 (Žin., 2004, Nr.130-4684)).

 

3. Pajamos iš paskirstytojo pelno

Pajamoms iš paskirstytojo pelno priskiriama:

- dividendai. Dividendais yra laikoma ne tik akcininkui (vieneto dalyviui) paskirta pelno dalis, bet ir mažinant vieneto įstatinį kapitalą gautos lėšos (turtas), jeigu išmokama įstatinio kapitalo dalis sudaryta ne iš vieneto dalyvio įnašų, o iš pelno ar rezervų, vienetui padidinus įstatinį kapitalą; 

- neribotos civilinės atsakomybės vieneto (individualios įmonės, ūkinės bendrijos) dalyvio pajamos, gautos iš šio vieneto apmokestinto pelno, nesvarbu, kurio mokestinio laikotarpio pelnas buvo paskirstytas.

Pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jeigu gyventojas jas gavo iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų šiose valstybėse: Airijoje, Armėnijoje, Austrijoje, Baltarusijoje, Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Graikijoje, Gruzijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinės Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Kazachstane, Kinijoje, Kroatijoje, Korėjoje, Latvijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Moldovoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Pietų Afrikoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Singapūre, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Vokietijoje (šių valstybių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 24 ( Žin., 2002, Nr. 10-379)).

Laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki  2004 m. birželio 10 d.  iš Azerbaidžano, Uzbekistano ir Vengrijos vienetų gyventojo gautos pajamos iš paskirstytojo pelno buvo apmokestinamos taikant 33 proc. pajamų mokesčio tarifą, o nuo 2004 m. birželio 11 d. – taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. birželio 4 d. įsakymas Nr.1K-218 (Žin., 2004, Nr. 92-3379)). Laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki  2004 m. rugpjūčio 21 d. iš Kipro ir Maltos vienetų gyventojo gautos pajamos iš paskirstytojo pelno buvo apmokestinamos taikant 33 proc. pajamų mokesčio tarifą, o nuo 2004 m. rugpjūčio 22 d. – taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr.1K-290 (Žin., 2004, Nr. 130-4683)). Laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki  2005 m. sausio 27 d. iš Estijos vienetų gyventojo gautos pajamos iš paskirstytojo pelno buvo apmokestinamos taikant 33 proc. pajamų mokesčio tarifą, o nuo 2005 m. sausio 28 d.  – taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymas Nr.1K-025 (Žin., 2005, Nr. 12-394)).

Jeigu pajamas iš paskirstytojo pelno gyventojas laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d. gavo iš kitų, aukščiau neišvardintų užsienio valstybių, vienetų, jos apmokestinamos taikant 33 proc. pajamų mokesčio tarifą. Laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio    31 d. gyventojo gautos tokios pajamos apmokestinamos taikant 27 proc. mokesčio tarifą, o nuo     2008 m. sausio 1 d. jos bus apmokestinamos taikant 24 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Jeigu neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvis gavo pajamų iš ne tikslinėje teritorijoje (žr. 2 dalį ,,Palūkanos”) įregistruoto užsienio vieneto apmokestinto pelno, tai iš mokestiniu laikotarpiu gautos pajamų sumos jis gali atimti 12 pagrindinių neapmokestinamųjų pajamų dydžių (toliau – NPD), t.y. 3 480 Lt (290 Ltx12 mėn.=3 480 Lt) sumą, o likusi pajamų suma apmokestinama taikant 15 proc. arba 33 proc. (nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.) pajamų mokesčio tarifą, atsižvelgiant į tai, iš kokioje valstybėje įregistruoto vieneto gautos tokios pajamos. Jeigu neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvis iš ne tikslinėje teritorijoje įregistruoto užsienio vieneto apmokestinto pelno gavo pajamų, kurių suma per mokestinį laikotarpį neviršija 12 pagrindinių NPD, t.y. 3 480 Lt, tokios pajamos neapmokestinamos.   

 

4. Honoraras

Honoraro sąvoka  apima atlyginimus, mokamus už teisę naudotis kūriniu ar jo gretutinėmis teisėmis, už teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu ar franšize bei atlyginimus už informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how) ir kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus. Honoraras yra pajamos, kurias gyventojas gauna ne už atliekamą veiklą (pvz., už kūrinio perleidimą ar jo atlikimą), bet už minėtų teisių (t.y. teisių naudotis kūriniu, gretutinėmis teisėmis, pramoninės nuosavybės objektu ir pan.) suteikimą.   

Gyventojo iš užsienio valstybių gautas honoraras apmokestinamas taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Kai gyventojas jam priklausantį honorarą iš užsienio valstybių gavo per Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrą (kuri tik atlieka tarpininko vaidmenį, išmokėdama honorarą), laikoma, kad toks honoraras yra gautas iš užsienio valstybių.

 

 

5. Pajamos iš kūrybos pagal autorines sutartis

Kūrybos sąvoka apima kūrinio sukūrimą ir turtinių teisių į savo sukurtus kūrinius perleidimą. Tai aktyvios veiklos pajamos, gaunamos, kai gyventojas pats sukuria kūrinį ir perleidžia turtines teises į jį.  

Gyventojo iš užsienio valstybių gautos pajamos iš kūrybos pagal autorines sutartis                       apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

 

6. Atlikėjo  veiklos pajamos

Atlikėjo veikla yra laikoma atlikėjo rengimosi viešam pasirodymui ir dalyvavimo tame pasirodyme veikla. Atlikėjas - tai aktorius, dainininkas, muzikantas, dirigentas, šokėjas ar kitas asmuo, vaidinantis, dainuojantis, skaitantis, deklamuojantis ar kitaip atliekantis literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius.  

Gyventojo iš užsienio valstybių gautos atlikėjo veiklos pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, neatsižvelgiant į tai, ar jas atlikėjas gavo tiesiogiai, ar jas gavo atlikėjo vardu veikiantis trečiasis asmuo, įskaitant ir netiesiogiai su šia veikla susijusias pajamas. 

Atlikėjo veiklos pajamoms priskiriamos ne tik už individualią savarankišką atlikėjo veiklą gautos pajamos, bet ir  pajamos, gautos už atlikėjo veiklą pagal darbo ar bet kokias kitas sutartis.

 

7.   Sportininko sporto veiklos pajamos

Sporto veikla yra laikoma sportininko rengimosi varžyboms ir dalyvavimo varžybose veikla. Sportininkas - tai gyventojas, atliekantis tam tikrą fizinę ar protinę veiklą, grindžiamą tam tikromis taisyklėmis ir organizuojamą tam tikra specialiai šiai veiklai nustatyta forma.

Gyventojo iš užsienio valstybių gautos sporto veiklos pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, neatsižvelgiant į tai, ar jas sportininkas gavo tiesiogiai, ar jas gavo sportininko vardu veikiantis trečiasis asmuo, įskaitant ir netiesiogiai su šia veikla susijusias pajamas. 

Sporto veiklos pajamoms priskiriamos ne tik už individualią savarankišką sporto veiklą gautos pajamos, bet ir pajamos, gautos už sporto veiklą pagal darbo ar bet kokias kitas sutartis.

 

8. Turto nuomos pajamos

 Gyventojo iš užsienio vienetų ar užsienio valstybių gyventojų gautos pajamos už turto nuomą, nesvarbu, ar toks turtas nuomojamas Lietuvoje, ar užsienio valstybėse, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

 

9. Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos

               Gyventojo iš užsienio vienetų ar užsienio valstybių gyventojų gautos pajamos už ne individualios veiklos turto pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn (pvz., Lietuvoje esančio namo pardavimą, užsienio valstybėje esančio buto pardavimą, automobilio pardavimą, buitinės technikos pardavimą ir pan.) apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš gyventojo gautų turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų atėmus turto įsigijimo kainą, sumokėtą komisinį atlyginimą bei mokesčius ir rinkliavas, kurios yra susijusios su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn.

              Pajamų mokesčiu neapmokestinamos gyventojo iš užsienio valstybių gautos pajamos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn tokį ne individualios veiklos turtą:

              1) teisiškai įregistruotą Lietuvoje kilnojamąjį daiktą arba Lietuvoje esantį nekilnojamąjį daiktą, jeigu tokie daiktai yra įsigyti anksčiau negu prieš trejus metus iki jų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn,

              2)  vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d., jeigu tokie vertybiniai popieriai nėra laikomi parduotais vieneto likvidavimo atveju,

              3)  vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., jeigu:

              -  tokie vertybiniai popieriai yra parduodami ar kitaip perleidžiami nuosavybėn ne anksčiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos ir

              -  gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kurį vertybiniai popieriai buvo parduoti ar kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nebuvo savininkas daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų), išskyrus atvejus, kai tokie vertybiniai popieriai yra laikomi parduotais vieneto likvidavimo atveju arba kai gyventojas yra akcininkas, parduodantis ar kitaip perleidžiantis nuosavybėn savo akcijas šių akcijų emitentui.

            Atkreipiame dėmesį, kad pajamų mokesčio lengvata netaikoma gyventojo gautoms pajamoms pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn užsienio valstybėse esančius nekilnojamuosius daiktus arba užsienio valstybėse teisiškai įregistruotus kilnojamuosius daiktus. 

            Gyventojo iš tikslinių teritorijų (žr. 2 dalį ,,Palūkanos”) gautoms pajamoms už aukščiau išvardinto ne individualios veiklos turto pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn pajamų mokesčio lengvata netaikoma, t.y. tokios pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.  

Jeigu gyventojas ne iš tikslinės teritorijos gavo pajamų pardavęs ar kitaip perleidęs nuosavybėn  Lietuvoje neregistruotinus kilnojamuosius daiktus (išskyrus vertybinius popierius, kurių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms taikoma pajamų mokesčio lengvata), tai iš mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų sumos, kuri lygi tokio turto pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumui, jis gali atimti 24 pagrindinius NPD, t.y. 6 960 Lt (290 Ltx24 mėn.=6 960 Lt) sumą, o likusi pajamų suma apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Jeigu gyventojas pardavęs ar kitaip perleidęs nuosavybėn Lietuvoje neregistruotinus kilnojamuosius daiktus ne iš tikslinės teritorijos gavo pajamų, kurių suma per mokestinį laikotarpį neviršija 24 pagrindinių NPD, t.y. 6 960 Lt, tokios pajamos neapmokestinamos.

 

              10. Individualios veiklos pajamos

              Gyventojo Lietuvoje registruotos individualios veiklos (išskyrus atlikėjo veiklos ir sportininko sporto veiklos) pajamos, gautos iš užsienio valstybių, apmokestinamos taikant 33 proc. (nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.) pajamų mokesčio tarifą, jeigu toks gyventojas savo mokestinio laikotarpio individualios veiklos pajamas nusprendė apskaičiuoti atimdamas vykdant individualią veiklą patirtas išlaidas.    

              Gyventojo Lietuvoje registruotos individualios veiklos pajamos, gautos iš užsienio valstybių, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jeigu toks gyventojas savo mokestinio laikotarpio individualios veiklos pajamas nusprendė apskaičiuoti neatimdamas vykdant individualią veiklą patirtų išlaidų.

             

              11. Pensijos

  11.1. Pajamų mokesčiu neapmokestinamos tokios gyventojo iš užsienio valstybių gautos pensijų išmokos:

 1) iš užsienio valstybės valstybinio fondo gauta pensija;

             2) pagal užsienio valstybės įstatymą, reglamentuojantį tokias pensijų kaupimo nuostatas, kurios yra analogiškos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo nuostatoms, iš užsienio valstybės pensijų kaupimo bendrovės gauta pensijos išmoka.

Užsienio valstybės įstatyme nustatytos pensijų kaupimo nuostatos laikomos analogiškomis, jeigu, remiantis jomis:

               pensijų išmokas išmoka gyventojų pensijų fondo turtą valdanti bendrovė, kuri investuoja tik pagal įstatymu nustatytą tvarką ir kurią prižiūri valstybės institucijos,

               ši valdanti bendrovė sudaro garantinį rezervą ir kiekvienam dalyviui atidaro asmeninę pensijos sąskaitą,

               pensijų įmokos mokamos (pačio gyventojo, darbdavio ar trečiojo asmens) savanoriškai,

pensijų išmokos (kaip vienkartinė išmoka ar kaip periodinės išmokos) išmokamos tik sulaukus tam tikro amžiaus ir pan.;

3) į užsienio valstybės fondą sumokėtas pensijų įmokas viršijanti išmokos suma, jeigu:

-  pensijų kaupimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų  arba

- gyventojas - pensijų fondo dalyvis pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą yra įgijęs teisę į pensijų išmokas.

Gyventojas pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą yra laikomas įgijęs teisę į pensijų išmokas, kai jis yra sulaukęs tam tikro pensinio amžiaus, kuris negali būti daugiau kaip 5 metais mažesnis už pensinį amžių, nustatytą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti. Vadinasi, pensijų išmokos iš užsienio valstybės gavimo dieną vyrams turi būti suėję ne mažiau kaip 57 m. 6 mėn., o moterims: 2003 m. mokestiniu laikotarpiu – 53 m. 6 mėn., 2004 m. mokestiniu laikotarpiu – 54 metai, 2005 m. mokestiniu laikotarpiu – 54 m. 6 mėn., 2006 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais – 55 metai;

            4) į užsienio valstybės fondą sumokėtas pensijų įmokas viršijanti išmokos suma, kai gyventojas

išstoja iš užsienio valstybės pensijų fondo ir nepereina į kitą pensijų fondą, jeigu:

- išstojama iš pensijų kaupimo fondo ne ankščiau kaip po 10 metų nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos arba

- gyventojas pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą yra sulaukęs pensinio amžiaus.

              Gyventojo iš tikslinių teritorijų (žr. 2 dalį ,,Palūkanos”) gautoms aukščiau išvardintoms pensijų išmokoms pajamų mokesčio lengvata netaikoma, t.y. iš tikslinių teritorijų gautos pensijos apmokestinamos taikant 33 proc.  (nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.) pajamų mokesčio tarifą. 

              11.2. Taikant 15 proc. mokesčio tarifą apmokestinamos gyventojo iš užsienio valstybių pensijų fondų gautos tokios pensijų išmokos:

              1) į pensijų fondą sumokėtoms pensijos įmokoms (įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas į pensijų fondą) lygi pensijos išmokos suma, jeigu:

- šią išmoką gyventojas gavo pagal užsienio valstybės įstatymą, reglamentuojantį tokias pensijų kaupimo nuostatas, kurios yra analogiškos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo nuostatoms, ir

- gyventojas - pensijų fondo dalyvis pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą yra įgijęs teisę į pensijų išmoką;

              2) grąžinamos gyventojo sumokėtos pensijų įmokos į užsienio valstybės pensijų fondą, įsteigtą pagal užsienio valstybės įstatymą, reglamentuojantį tokias pensijų kaupimo nuostatas, kurios yra analogiškos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo nuostatoms, gyventojui išstojus iš užsienio valstybės pensijų fondo ir neperėjus į kitą fondą, jeigu:

- išstojama ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos arba

-  jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas.

            Gyventojo iš tikslinių teritorijų gautoms aukščiau išvardintoms pensijų išmokoms netaikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, t.y. iš tikslinių teritorijų gautos pensijos apmokestinamos taikant 33 proc. (nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.) pajamų mokesčio tarifą.         

11.3. Gyventojo iš užsienio valstybių gautos kitos pensijų išmokos, taip pat iš tikslinių teritorijų gautos bet kokios rūšies pensijų išmokos apmokestinamos taikant 33 proc. (nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.) pajamų mokesčio tarifą.

           

12.  Draudimo išmokos

12.1. Pajamų mokesčiu neapmokestinamos tokios gyventojo iš užsienio valstybių gautos draudimo išmokos:

1) gautos  ne gyvybės draudimo išmokos (įskaitant išmokas už nelaimingus atsitikimus bei ligos ir darbingumo praradimo atvejais) išlaidoms, nuostoliams ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti*;

            2) grąžintos draudimo įmokos, nutraukus ne gyvybės draudimo sutartį (netaikoma grąžinamų įmokų daliai, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos, kai nutraukiamos  iki  2003 m. sausio 1 d. sudarytos draudimo nuo  nelaimingų  atsitikimų  ir  draudimo  ligos atvejui sutartys) *;

            3) gautos išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis  kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d.*;

            4) gautos  sumos, nutraukus gyvybės  draudimo  sutartis, kurių terminas ne trumpesnis  kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d.* (netaikoma  nutraukus  tokias  gyvybės draudimo sutartis anksčiau kaip po 10 metų nuo jų sudarymo dienos grąžinamų  įmokų daliai, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos  ar  kuri buvo atimama iš pajamų GPMĮ nustatyta  tvarka);

            5) gautos išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, sudarytas iki 2003 m. sausio  1  d., kurių terminas trumpesnis kaip 10 metų, jeigu pagal šias gyvybės draudimo sutartis mokamos įmokos  nebuvo  atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka*;

            6) gautos sumos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis, sudarytas iki 2003 m. sausio 1 d, kurių terminas trumpesnis kaip 10 metų, jeigu pagal šias gyvybės draudimo sutartis mokamos įmokos  nebuvo  atimamos iš pajamų  GPMĮ nustatyta tvarka*;

            7) gautos išmokos  pagal  gyvybės  draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo  išmoka  išmokama tik įvykus draudiminiam įvykiui (kitam negu  sutarties  galiojimo  termino pabaiga)*;

            8) gautos sumos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo  išmoka  išmokama tik įvykus draudiminiam įvykiui (kitam negu  sutarties  galiojimo  termino pabaiga)*;

            9) išmokos, mokamos įvykus draudiminiam įvykiui (kitam negu sutarties galiojimo termino pabaiga ar jos nutraukimas nepasibaigus terminui) pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;

   10) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta  gyvybės  draudimo  išmokų dalis, viršijanti gyvybės draudimo  įmokas,  sumokėtas  pagal  iki 2004 m.  balandžio 30 d. sudarytas gyvybės  draudimo  sutartis, kuriose  numatyta,  kad  draudimo  išmoka  išmokama ne tik įvykus draudiminiam   įvykiui,  bet  ir  pasibaigus  draudimo  sutarties galiojimo  terminui,  jei gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne  trumpesnis  kaip  10 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų  kaupimo  įstatymo  nuostatas arba jam yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai), arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (ir iki 18 metų vaikams, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

11) nutraukus gyvybės draudimo sutartį gauta gyvybės draudimo išmokamos  sumos  dalis,  viršijanti sumokėtas draudimo  įmokas pagal iki 2004 m.  balandžio 30 d. sudarytas gyvybės  draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad  draudimo  išmoka  išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet  ir pasibaigus  draudimo  sutarties galiojimo  terminui,   jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau  kaip  praėjus  10  metų  nuo  jos  sudarymo dienos arba gyventojas  yra sulaukęs   pensinio  amžiaus  pagal  Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba jam yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai);*

            12) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta  gyvybės  draudimo  išmokų dalis, viršijanti gyvybės draudimo  įmokas,  sumokėtas  pagal  nuo 2004 m.  gegužės 1 d. ir vėliau su Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonėmis sudarytas gyvybės  draudimo  sutartis, kuriose  numatyta,  kad  draudimo  išmoka  išmokama ne tik įvykus draudiminiam   įvykiui,  bet  ir  pasibaigus  draudimo  sutarties galiojimo  terminui,  jei gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne  trumpesnis  kaip  10 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų  kaupimo  įstatymo  nuostatas, arba jam yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai), arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (ir iki 18 metų vaikams, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

            13) nutraukus gyvybės draudimo sutartį gauta gyvybės draudimo išmokamos sumos dalis,  viršijanti sumokėtas  draudimo  įmokas pagal nuo 2004 m. gegužės 1 d. ir vėliau su Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonėmis sudarytas gyvybės  draudimo  sutartis, kuriose  numatyta,  kad  draudimo  išmoka  išmokama ne tik įvykus draudiminiam   įvykiui,  bet  ir  pasibaigus  draudimo  sutarties galiojimo  terminui,   jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau  kaip  praėjus  10  metų  nuo  jos  sudarymo dienos arba gyventojas  yra   sulaukęs   pensinio  amžiaus  pagal  Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba jam yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai);

            14) išmokos pagal po 2004 m. balandžio 30 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, taip pat nutraukus tokias sutartis gyventojui mokamos sumos, jeigu pagal tokias sutartis įmokas mokėjo tik gyventojai ir jos nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka.

Europos ekonominės erdvės valstybėms narėms priklauso Europos Sąjungos valstybės narės (Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija) ir Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija;

            Gyventojo iš tikslinių teritorijų (žr. 2 dalį ,,Palūkanos”) gautoms draudimo išmokoms, kurios pažymėtos ženklu “*”, pajamų mokesčio lengvata netaikoma, t.y. iš tikslinių teritorijų gautos draudimo išmokos apmokestinamos taikant 33 proc. (nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.) pajamų mokesčio tarifą. 

12.2. Taikant 15 proc. mokesčio tarifą apmokestinamos gyventojo iš užsienio valstybių gautos tokios draudimo išmokos:

1) pagal iki 2004 m. balandžio 30 d. sudarytą gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, išmokėta suma, lygi pagal šią sutartį gyventojo sumokėtoms įmokoms (įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas), jeigu:

-  sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba

- jeigu išmoką gaunantis gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas arba

- išmoką gaunančiam gyventojui yra nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis (iki 2007-06-30 – I grupės invalidai) ar 30-40 procentų darbingumo lygis (iki 2007-06-30 – II grupės invalidai);

 2) pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2004 m. gegužės 1 d. su Europos ekonominės erdvės valstybės narės draudimo įmone, kai sutartyje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, išmokėta suma, lygi gyventojo sumokėtoms pagal šią sutartį įmokoms (įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas), jeigu:

 -   sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba

 - jeigu išmoką gaunantis gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba

- išmoką gaunančiam gyventojui yra nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis (iki 2007-06-30 – I grupės invalidai) ar 30-40 procentų darbingumo lygis (iki 2007-06-30 – II grupės invalidai);

3) grąžinama gyventojo sumokėta gyvybės draudimo įmoka pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2004 m. balandžio 30 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu:

-  sutartis nutraukta ne anksčiau kaip po 10 metų nuo sutarties sudarymo dienos arba

- jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba

- išmoką gaunančiam gyventojui yra nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis (iki 2007-06-30 – I grupės invalidai) ar 30-40 procentų darbingumo lygis (iki 2007-06-30 – II grupės invalidai);

4) grąžinama gyventojo sumokėta gyvybės draudimo įmoka pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2004 m. gegužės 1 d. su Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmone, kai sutartyje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu:

- sutartis nutraukta ne anksčiau kaip po 10 metų nuo sutarties sudarymo dienos arba

- jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba

- išmoką gaunančiam gyventojui yra nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis (iki 2007-06-30 – I grupės invalidai) ar 30-40 procentų darbingumo lygis (iki 2007-06-30 – II grupės invalidai).    

              12.3. Gyventojo iš užsienio valstybių gautos kitos draudimo išmokos apmokestinamos taikant 33 proc. (nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.) pajamų mokesčio tarifą.

 

13. Stipendijos

Gyventojo iš  užsienio vienetų gautos stipendijos neapmokestinamos pajamų mokesčiu, jeigu:

-  tokias stipendijas gauna studentas ar moksleivis, ir

- stipendijos  mokamos iš užsienio vienetų, kurie užsienio valstybėse yra įsteigti kaip pelno nesiekiantys vienetai, lėšų (įskaitant užsienio valstybių vyriausybių lėšas, kuriomis jos finansiškai remia studentus ar moksleivius), ir stipendijų mokėjimas yra numatytas šių vienetų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, ir

- stipendijų gavėjas nėra stipendijas mokančių vienetų dalyvis, darbuotojas arba šių vienetų dalyvio arba darbuotojo šeimos narys, ir tokios stipendijos nėra susijusios su stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba numatomais atlikti darbais, suteiktomis arba numatomomis suteikti paslaugomis.

Gyventojo iš užsienio vienetų gautos stipendijos, kurios netenkina aukščiau išvardintų sąlygų, ir bet kokios stipendijos, gautos iš tikslinėse teritorijose (žr. 2 dalį ,,Palūkanos”) įregistruotų vienetų, apmokestinamos taikant 33 proc. (nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.) pajamų mokesčio tarifą.

 

14. Tantjemos

Gyventojo iš užsienio vienetų gautos tantjemos (t.y. iš vieneto paskirstytojo pelno valdybų,  stebėtojų tarybų ar panašių jo organų nariams išmokėtos metinės išmokos) apmokestinamos taikant 33 proc. (nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.) pajamų mokesčio tarifą.

 

15. Dovanojimo būdu gautos pajamos

Gyventojo iš užsienio vienetų dovanojimo būdu gautos pajamos (pinigais ir natūra) apmokestinamos taikant 33 proc. (nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.) pajamų mokesčio tarifą. Kai dovaną gyventojas gavo natūra, pajamų mokestis skaičiuojamas nuo dovanos vertės, nustatytos pagal tikrąją rinkos kainą.   

Gyventojo iš užsienio vieneto ar užsienio valstybės gyventojo, kurie nėra jo darbdaviai, gauta nepiniginė dovana, kurios vertė neviršija 250 Lt,  nepriskiriama  natūra gautoms pajamoms ir pajamų mokesčiu neapmokestinama.

Jeigu gyventojas dovanojimo būdu gavo pajamų iš sutuoktinio, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių), tokios pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos.

Jeigu gyventojas dovanojimo būdu gavo pajamų iš nuolatinių ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų (ne iš sutuoktinio, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių) ir ne iš gyventojo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje (žr. 2 dalį ,,Palūkanos”)), tai iš mokestiniu laikotarpiu gautos tokių pajamų bendros sumos jis gali atimti 24 pagrindinius NPD, t.y. 6 960 Lt  (290 Ltx24 mėn.= 6 960 Lt) sumą, o likusi pajamų suma apmokestinama taikant 33 proc. (nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.) pajamų mokesčio tarifą. Jeigu gyventojas dovanojimo būdu iš minėtų gyventojų gavo 24 pagrindinių NPD, t.y. 6 960 Lt sumos, neviršijančią pajamų sumą, nuo jos pajamų mokesčio mokėti neturi.

 

16. Azartinių  lošimų pajamos, prizai, laimėjimai

Gyventojo iš užsienio valstybių gautos azartinių lošimų pajamos, prizai ir laimėjimai  apmokestinami taikant 33 proc. (nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.) pajamų mokesčio tarifą. Kai prizus ar laimėjimus gyventojas gavo natūra, pajamų mokestis skaičiuojamas nuo prizų ar laimėjimų vertės, nustatytos pagal tikrąją rinkos kainą.

Gyventojo iš užsienio vieneto ar užsienio valstybės gyventojo, kurie nėra jo darbdaviai, gautas nepiniginis laimėjimas ar prizas, kurio vertė neviršija 250 Lt, nepriskiriamas natūra gautoms pajamoms ir pajamų mokesčiu neapmokestinamas.

Jeigu gyventojas gavo sporto varžybų prizą, kurį įsteigė ir paskyrė olimpinis  (parolimpinis) komitetas, tarptautinė sporto šakų federacija (sąjunga, asociacija) ar šios federacijos  (sąjungos, asociacijos)  nariai, šio prizo vertė pajamų mokesčiu neapmokestinama.

Jeigu gyventojas mokestiniu laikotarpiu iš to paties darbdavio, kuris nėra įregistruotas tikslinėje teritorijoje (žr. 2 dalį ,,Palūkanos”) arba nėra jos nuolatinis gyventojas, gavo prizą ar prizus, tai iš tokio prizo ar prizų vertės jis gali atimti 2 pagrindinius NPD, t.y. 580 Lt (290 Ltx2 mėn.=580 Lt) sumą, o likusi prizo ar prizų vertė apmokestinama taikant 33 proc. (nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.) pajamų mokesčio tarifą. Jeigu šio prizo ar prizų vertė neviršija 2 pagrindinių NPD, t.y.  580 Lt sumos, tai gyventojas nuo jos pajamų mokesčio mokėti neturi.

Jeigu gyventojas mokestiniu laikotarpiu iš to paties asmens (išskyrus atvejus, kai toks asmuo yra gyventojo darbdavys arba olimpinis  (parolimpinis) komitetas, tarptautinė sporto šakų federacija (sąjunga, asociacija) ar šios federacijos (sąjungos, asociacijos) narys) ne daugiau kaip 6 kartus gavo sporto varžybų ir kitus prizus bei laimėjimus, tai 2 pagrindinių NPD, t.y. 580 Lt vertės neviršijantys prizai ar laimėjimai pajamų mokesčiu neapmokestinami, o 2 pagrindinių NPD vertę viršijantys prizai ar laimėjimai apmokestinami taikant 33 proc. (nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.) pajamų mokesčio tarifą. Jeigu gyventojas mokestiniu laikotarpiu iš to paties asmens gavo prizus ar laimėjimus daugiau kaip 6 kartus, tai septintą kartą ir vėliau gautiems prizams ir laimėjimams pajamų mokesčio lengvata netaikoma, t.y. visa jų vertė apmokestinama taikant 33 proc. (nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.) pajamų mokesčio tarifą.  

 

 

III. NUOLATINIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ IŠ UŽSIENIO VALSTYBIŲ GAUTŲ PAJAMŲ DVIGUBO APMOKESTINIMO NAIKINIMAS LIETUVOJE

 

17. Nuo 2005 m. sausio 1 d. gautų pajamų dvigubo apmokestinimo naikinimas

17.1.  Kai pajamos gautos iš Europos Sąjungos valstybės narės arba iš užsienio valstybės, su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis:

Europos Sąjungos valstybės narės ir užsienio valstybės, su kuriomis sudarytos ir 2005-2006 metais taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys: Airija, Armėnija, Austrija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Gruzija, Italija, Islandija, Ispanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Kanada, Kazachstanas, Kinija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgas, Malta, Moldova, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Singapūras, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Ukraina, Uzbekistanas, Vengrija ir Vokietija.

Nuo 2006 sausio 1 d. taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su Rusija.

17.1.1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, 2005 metais ir vėlesniais metais gavęs bet kokios rūšies pajamų (išskyrus dividendus, palūkanas ir honorarus) iš Europos Sąjungos valstybės narės arba iš užsienio valstybės, su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, kai nuo tokių pajamų užsienio valstybėje pagal jos vidaus mokesčių įstatymus buvo sumokėtas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis, pajamų mokesčio Lietuvoje neturi mokėti, jeigu, deklaruodamas pajamas, kartu su metine pajamų mokesčio deklaracija Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui pateikia dokumentą (kuris gali būti išduotas darbdavio ar kito asmens užsienio valstybėje) apie gautas pajamas ir nuo jų užsienio valstybėje sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą.

            Kadangi nuo 2006 m. sausio 1 d. pradėta taikyti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su Rusija, todėl nuo pajamų mokesčio Lietuvoje atleistos nuolatinio Lietuvos gyventojo tik 2006 metais iš Rusijos gautos pajamos (išskyrus palūkanas, dividendus ir honorarus), nuo kurių Rusijoje sumokėtas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis, ir gyventojas turi dokumentą apie Rusijoje gautas pajamas ir nuo jų toje valstybėje sumokėtą pajamų mokestį.  

         Pastaba: jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas gavo pajamų (išskyrus dividendus, palūkanas ir honorarą) toje užsienio valstybėje, su kuria taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir tokios pajamos buvo apmokestintos toje užsienio valstybėje pagal jos vidaus mokesčių įstatymus, bet pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas ši užsienio valstybė neturėjo teisės apmokestinti tokių pajamų, tuomet šios pajamos neatleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje. Pajamų mokestį, kuris buvo sumokėtas užsienio valstybėje ne pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas, nuolatinis Lietuvos gyventojas pats turi susigrąžinti iš užsienio valstybės.

Europos Sąjungos valstybėje narėje arba užsienio valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, gautas pajamas, kurios, naikinant dvigubą apmokestinimą, atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, gyventojas turi deklaruoti metinės pajamų mokesčio deklaracijos priede, skirtame neapmokestinamosioms pajamoms deklaruoti. Prie deklaracijos gyventojas turi pridėti dokumentą apie gautas pajamas ir nuo jų užsienio valstybėje sumokėtą pajamų mokesčio ar jam tapataus mokesčio sumą bei tokio dokumento vertimą į lietuvių kalbą. Jeigu gyventojas prie deklaracijos neprideda tokio dokumento, iš užsienio valstybių gautos pajamos negali būti deklaruojamos kaip neapmokestinamos pajamos.     

17.1.2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, 2005 metais ir vėlesniais metais gavęs dividendus, palūkanas ir honorarą iš Europos Sąjungos valstybės narės arba iš užsienio valstybės, su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, kai nuo tokių pajamų užsienio valstybėje pagal jos vidaus mokesčių įstatymus buvo sumokėtas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis, tokio mokesčio sumą gali atskaityti iš pagal GPMĮ apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos, jeigu, deklaruodamas pajamas, kartu su metine pajamų mokesčio deklaracija Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui pateikia dokumentą (kuris gali būti išduotas darbdavio ar kito asmens užsienio valstybėje) apie gautas pajamas ir nuo jų užsienio valstybėje sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą.

Iš pagal GPMĮ apskaičiuotos pajamų mokesčio nuo užsienio valstybėje gautų pajamų sumos atskaitoma ne visa užsienio valstybėje sumokėta pajamų mokesčio ar jam tapataus mokesčio suma, o tik tokia suma, kuri neviršija GPMĮ nustatyta tvarka apskaičiuotos pajamų mokesčio nuo užsienio valstybėje gautų pajamų sumos.

Kai dividendus, palūkanas ir honorarus nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna iš tų užsienio valstybių, su kuriomis sudarytos ir taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys, ir GPMĮ nuostatos leidžia atskaityti didesnę tokioje užsienio valstybėje sumokėtų mokesčių sumą, negu atitinkamos tarptautinės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatos, tai gyventojas, atskaitydamas užsienio valstybėje sumokėtus mokesčius, gali atskaityti tik tokius mokesčius, kuriuos ta užsienio valstybė turėjo teisę imti remdamasi tarptautinės sutarties nuostatomis. 

Taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse yra nustatyti dividendų, palūkanų ir honorarų apmokestinimo prie pajamų šaltinio tokie maksimalūs tarifai:

 

 

 

 

Mokesčio

tarifas

 

Valstybė, su kuria taikoma sutartis

 

Sutartis taikoma nuo

 

Dividendams

 

Palūkanoms

 

    Honorarui

Airija

1999 01 01

15

10

10

Armėnija

2002 01 01

15

10

10

Azerbaidžanas

2005 01 01

10

10

10

Austrija

2006 01 01

15

10

10

Baltarusija

1997 01 01

10

10

10

Belgija

2004 01 01

15

10

10

Čekija

1996 01 01

15

10

10

Danija

1994 01 01

15

10

10

Estija

Nuo 1994 01 01 iki 2005 12 31

15

0

0

Estija

Nuo 2006 01 01

15

10

10

Graikija

2006 01 01

15

10

10

Gruzija

2005 01 01

15

10

10

Italija

2000 01 01

15

10

10

Islandija

2000 01 01

15

10

10

Ispanija

2004 01 01

15

10

10

JAV

2000 01 01

15

10

10

Jungtinė Karalystė

2002 01 01

15

10

10

Kanada

1998 01 01

15

10

10

Kazachstanas

1998 01 01

15

10

10

Kinija

1997 01 01

10

10

10

Kroatija

2002 01 01

15

10

10

Latvija

1995 01 01

15

0

0

Lenkija

1995 01 01

15

10

10

Malta

2005 01 01

15

10

10

Moldova

1999 01 01

10

10

10

Nyderlandai

2001 01 01

15

10

10

Norvegija

1994 01 01

15

10

10

Portugalija

2004 01 01

10

10

10

Prancūzija

1997 01 01

15

10

10

Rumunija

2003 01 01

10

10

10

Rusija

2006 01 01

10

10

10

Singapūras

2005 01 01

10

10

  7,5

Slovakija

2003 01 01

10

10

10

Slovėnija

2003 01 01

15

10

10

Suomija

1994 01 01

15

10

10

Švedija

1994 01 01

15

10

10

Šveicarija

2003 01 01

15

10

10

Turkija

2001 01 01

10

10

10

Ukraina

1998 01 01

15

10

10

Uzbekistanas

2003 01 01

10

10

10

Vengrija

2005 01 01

15

10

10

Vokietija

1995 01 01

15

10

10

 

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu gavo pajamų keliose užsienio valstybėse, tai atskaitoma pajamų mokesčio suma apskaičiuojama atskirai nuo kiekvienoje užsienio valstybėje gautų pajamų.

Europos Sąjungos valstybėje narėje arba užsienio valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, gautus dividendus, palūkanas ir honorarą gyventojas turi deklaruoti metinės pajamų mokesčio deklaracijos priede, kuris skirtas pajamoms, kurios apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, deklaruoti. Atskaitytiną užsienio valstybėje sumokėtą pajamų mokesčio sumą gyventojas apskaičiuoja metinės pajamų mokesčio deklaracijos priede, kuris skirtas Lietuvoje atskaitytinam užsienio valstybėje išskaičiuotam (sumokėtam) mokesčiui apskaičiuoti.

          Nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas iš Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės, su kuria taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, gautus dividendus, palūkanas ir honorarus, nuo kurių užsienyje sumokėtas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis, ir skaičiuodamas nuo tokių pajamų atskaitytiną užsienio valstybėje sumokėtą pajamų mokesčio sumą, prie deklaracijos turi pridėti šios rūšies pajamas išmokėjusio asmens užsienio valstybėje išduotą dokumentą apie užsienio valstybėje gautas pajamas ir ten nuo jų sumokėtą pajamų mokestį bei tokio dokumento vertimą į lietuvių kalbą. 

17.2. Kai pajamos gautos iš užsienio valstybės, kuri nėra nei Europos Sąjungos valstybė narė, nei valstybė, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, nei valstybė arba zona, įtraukta į Tikslinių teritorijų sąrašą:

Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2005 metais ir vėlesniais metais iš užsienio valstybės, kuri nėra nei Europos Sąjungos valstybė narė, nei valstybė, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, nei valstybė arba zona, įtraukta į Tikslinių teritorijų sąrašą, gavęs bet kokios rūšies pajamų, nuo kurių užsienio valstybėje pagal jos vidaus mokesčių įstatymus buvo sumokėtas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis, tokio mokesčio sumą gali atskaityti iš pagal GPMĮ apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos, jeigu kartu su metine pajamų mokesčio deklaracija Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui pateikia užsienio valstybės mokesčių administratoriaus patvirtintą dokumentą apie toje užsienio valstybėje gautas pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą.

Tikslinėms teritorijoms priskiriama Andoros Kunigaikštystė, Angilija, Antigva ir Barbuda, Aruba, Azorų salos, Bahamų Sandrauga, Bahreino Valstybė, Barbadosas, Belizas, Bermudų salos, Brunėjaus Darusalamas, Didžiosios Britanijos Mergelių salos, Dominikos Sandrauga, Džersis, Džibučio Respublika, Ekvadoro Respublika, Guernsis, Sarkas, Aldernis, Gibraltaras, Grenada, Gvatemalos Respublika, Honkongas, Jamaika, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kaimanų salos, Kenijos Respublika, Kosta Rikos Respublika, Kuko salos, Kuveito Valstybė, Libano Respublika, Liberijos Respublika, Lichtenšteino Kunigaikštystė, Macao, Maderos salos, Maldyvų Respublika, Maršalo Salų Respublika, Mauricijaus Respublika, Meno sala, Mergelių salos (JAV), Monako Kunigaikštystė, Montserratas, Naujoji Kaledonija, Nauru Respublika, Niue, Olandijos Antilai, Panamos Respublika, Samoa Nepriklausomoji Valstybė, San Marino Respublika, Seišelių Respublika, Sent Kitso ir Nevio Federacija, Sent Pjeras ir Mikelonas, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Šv. Elenos sala, Taičio sala, Turkso ir Caicoso salos, Tongos Karalystė, Urugvajaus Rytų Respublika, Vanuatu Respublika, Venesuelos Respublika (Tikslinių teritorijų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio  22 d. įsakymu Nr. 344; Žin., 2001, Nr.110-4021, 2004, Nr.130-4684). 

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu gavo pajamų keliose užsienio valstybėse, tai atskaitoma pajamų mokesčio suma apskaičiuojama atskirai nuo kiekvienoje užsienio valstybėje gautų pajamų.

Iš užsienio valstybės, kuri nėra nei Europos Sąjungos valstybė narė, nei valstybė, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, nei valstybė arba zona, įtraukta į Tikslinių teritorijų sąrašą, gautas pajamas gyventojas turi deklaruoti metinės pajamų mokesčio deklaracijos prieduose, kurie skirti atitinkamos rūšies pajamoms deklaruoti. Atskaitytiną užsienio valstybėje sumokėtą pajamų mokesčio sumą gyventojas apskaičiuoja metinės pajamų mokesčio deklaracijos priede, kuris skirtas Lietuvoje atskaitytinam užsienio valstybėje išskaičiuotam (sumokėtam) mokesčiui apskaičiuoti.

         Nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas iš užsienio valstybės, kuri nėra nei Europos Sąjungos valstybė narė, nei valstybė, su kuria taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, nei valstybė arba zona, įtraukta į Tikslinių teritorijų sąrašą, gautas pajamas, nuo kurių užsienyje sumokėtas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis, ir skaičiuodamas nuo tokių pajamų atskaitytiną užsienio valstybėje sumokėtą pajamų mokesčio sumą, prie deklaracijos turi pridėti užsienio valstybės mokesčių administratoriaus patvirtintą dokumentą apie toje užsienio valstybėje gautas pajamas ir ten nuo jų sumokėtą pajamų mokestį bei tokio dokumento vertimą į lietuvių kalbą.

 

18. Laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. gautų pajamų dvigubo apmokestinimo naikinimas

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. užsienio valstybėse gavęs pajamų, nuo kurių tose valstybėse buvo sumokėtas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis, tokių pajamų dvigubą apmokestinimą Lietuvoje galėjo naikinti tik iš Lietuvoje mokėtinos pajamų mokesčio sumos atskaitydamas užsienio valstybėje sumokėtą pajamų mokesčio ar jam tapataus mokesčio sumą, ir tik tuo atveju, jeigu pajamos buvo gautos iš šių užsienio valstybių: Airijos, Armėnijos, Austrijos, Baltarusijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Italijos, Islandijos, Ispanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kazachstano, Kinijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Moldovos, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Rusijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Turkijos, Ukrainos, Uzbekistano, Vokietijos ir Vengrijos (t.y. užsienio valstybių, su kuriomis sudarytos ir buvo taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys arba kurios buvo įtrauktos į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 24 d. įsakymu  Nr. 293  patvirtintą užsienio valstybių sąrašą).

            Norėdamas panaikinti iš užsienio valstybės 2003 ir/arba 2004 metais gautų pajamų dvigubą apmokestinimą, gyventojas turėjo turėti užsienio valstybės mokesčių administratoriaus patvirtintą dokumentą apie per mokestinį laikotarpį toje užsienio valstybėje gautas pajamas ir ten nuo jų sumokėtą ar išskaičiuotą pajamų mokestį ar jam tapatų mokestį, kurio originalą bei jo vertimą į lietuvių kalbą turėjo  pridėti prie metinės pajamų mokesčio deklaracijos.

Atkreipiame dėmesį, kad, naikinant pajamų dvigubą apmokestinimą Lietuvoje, gyventojo iš Estijos ir Latvijos už veiklą tose valstybėse 2003 ir/arba 2004 metais gautoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms ir tose valstybėse registruotos individualios veiklos pajamoms buvo taikoma išimtis, t.y., jeigu gyventojas Estijoje arba Latvijoje 2003 ir/arba 2004 metais gavo tokių pajamų ir turėjo Estijos ar Latvijos mokesčių administratoriaus patvirtintą dokumentą apie tose valstybėse gautas pajamas, tai nuo tokių pajamų Lietuvoje gyventojas pajamų mokesčio mokėti neturėjo.

 

 

IV. NUOLATINIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ IŠ UŽSIENIO VALSTYBIŲ GAUTŲ PAJAMŲ  DEKLARAVIMAS, PAJAMŲ MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS IR SUMOKĖJIMAS

 

19. B klasės pajamos

Gyventojų iš užsienio valstybių gautos pajamos pagal mokesčio mokėjimo tvarką yra priskiriamos B klasės pajamoms, t.y. tokioms pajamoms, pajamų mokestį nuo kurių apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalo patys tokias pajamas gavę gyventojai.

 

20. Pajamų deklaravimas

            Kiekvienas gyventojas, iš užsienio valstybių gavęs B klasės pajamų (išskyrus atvejus, kai gyventojas gavo tik nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų), Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Deklaracijoje gyventojas turi nurodyti visas mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje ir užsienio valstybėse gautas pajamas, išskyrus nedeklaruojamas neapmokestinamąsias pajamas. Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų gyventojas deklaruoti neprivalo, tačiau gali.

Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašas patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) viršininko 2003 m. gruodžio  30 d. įsakymu Nr. V-343 (Žin., 2004, Nr. 5-107), papildytas VMI prie FM viršininko 2004 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-191 (Žin., 2004, Nr.185-6871).  Pavyzdžiui, gyventojas neprivalo deklaruoti  iš užsienio valstybės valstybinio fondo gautos pensijos, iš užsienio valstybės gautų pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn anksčiau kaip prieš trejus metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn įsigytą ne individualios veiklos Lietuvoje esantį nekilnojamąjį daiktą ir/ar teisiškai registruotiną Lietuvoje kilnojamąjį daiktą, jeigu tokių pajamų suma nėra didesnė negu 10 000 Lt.

Metinę pajamų mokesčio deklaraciją už kalendorinius metus gyventojas privalo pateikti iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d. Pavyzdžiui, deklaruoti 2005 m. gautas pajamas gyventojas privalo iki 2005 m. gegužės 2 d.

            Metinės pajamų mokesčio deklaracijos formos, deklaracijos užpildymo ir pateikimo taisyklės patvirtintos VMI prie FM viršininko 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-343.

            Gyventojas, atsižvelgdamas į tai, kokios rūšies pajamų gavo mokestiniu laikotarpiu, pats pasirenka, kurią metinės pajamų mokesčio deklaracijos formą (FR0462, FR0462S, FR0462S15 ar FR0462S33) pildys. Iš užsienio valstybės gautos pajamos pagal gautų pajamų rūšį ir joms taikomą GPMĮ nustatytą mokesčio tarifą deklaruojamos atitinkamame metinės pajamų mokesčio deklaracijos priede (FR0462P33, FR0462P15, FR0462N, FR0462T, FR0462V), nurodant ne tik pajamų sumą, bet ir užsienio valstybės, iš kurios gautos pajamos, kodą bei gautų pajamų rūšies kodą.

Jeigu tuo laikotarpiu, kai reikia pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, gyventojas yra išvykęs iš Lietuvos, tai:

-   tokią deklaraciją Lietuvoje gali užpildyti ir pateikti gyventojo įgaliotas asmuo (prie deklaracijos turi būti pridėtas notariškai patvirtintas gyventojo įgaliojimas) arba

-   užpildytą deklaraciją mokesčio administratoriui Lietuvoje jis gali atsiųsti paštu, arba

-      deklaraciją gyventojas gali pateikti elektroniniu būdu per VMI prie FM elektroninio deklaravimo informacinę sistemą.  

Kai deklaraciją teikia elektroniniu būdu, reikiamą dokumentą apie užsienio valstybėje gautas pajamas ir ten nuo jų sumokėtą pajamų mokestį bei tokio dokumento vertimą į lietuvių kalbą gyventojas savo nuolatinės gyvenamosios vietos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai turi atsiųsti paštu arba įteikti per įgaliotą asmenį.  

 

21. Pajamų mokesčio apskaičiavimas          

  Gyventojai, gavę pajamų iš užsienio valstybių, Lietuvoje mokėtiną pajamų mokestį privalo  skaičiuoti nuo visų tą mokestinį laikotarpį Lietuvoje ir užsienio valstybėse gautų apmokestinamųjų pajamų. Užsienio valstybėje sumokėtas pajamų mokestis, kuris gali būti atskaitomas iš Lietuvoje nuo tokių pajamų mokėtino mokesčio sumos, apskaičiuojamas deklaracijos FR0462U priede.

Užsienio valstybėse gautas pajamas gyventojai turi apskaičiuoti ir nurodyti litais pagal oficialų lito ir euro kursą arba pagal oficialų lito ir atitinkamos užsienio valiutos santykį, kurį Lietuvos bankas buvo nustatęs tokių pajamų faktinio gavimo dieną. Jeigu tikslaus pajamų gavimo momento gyventojai negali nustatyti (pvz., pajamos buvo gaunamos periodiškai), tai sumas turi apskaičiuoti ir nurodyti litais pagal oficialų lito ir euro kursą arba pagal oficialų lito ir atitinkamos užsienio valiutos santykį, kurį Lietuvos bankas buvo nustatęs paskutinę mokestinio laikotarpio, už kurį deklaruojamos pajamos, dieną.

            Skaičiuodamas Lietuvoje mokėtiną pajamų mokestį, kiekvienas gyventojas savo kalendorinių metų apmokestinamąsias pajamas (tarp jų ir iš užsienio valstybių gautas pajamas) turi teisę susimažinti pagal GPMĮ jam taikytinu metiniu pagrindiniu arba individualiu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu ir/arba metiniu papildomu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu bei patirtomis GPMĮ 21 straipsnyje nurodytomis išlaidomis: sumokėtomis gyvybės draudimo įmokomis, įmokomis už studijas, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas, banko ar kitai kredito įstaigai sumokėtomis palūkanomis už suteiktą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti, taip pat už  vieną per trejus metus įsigytą asmeninį kompiuterį sumokėtomis sumomis, neviršijančiomis 4000 Lt. 

 

 

22. Pajamų mokesčio sumokėjimas

Pajamų mokestį nuo B klasės pajamų (įskaitant ir užsienio valstybėje gautas pajamas)  gyventojas gali mokėti dalimis (kas mėnesį,  kas ketvirtį ir pan.) arba visą sumą iškart, tačiau pajamų mokestis, apskaičiuotas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, į Lietuvos Respublikos biudžetą turi būti sumokėtas iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos, t.y. iki kitų kalendorinių metų     gegužės 1 d. 

Pavyzdžiui, nuo 2005 m. gautų B klasės pajamų mokėtiną pajamų mokestį sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą gyventojas privalo iki 2006 m. gegužės 2 d.

Pajamų mokestį gyventojas turi mokėti į savo nuolatinės gyvenamosios vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. 

 

 

V.  PAPILDOMA INFORMACIJA

 

Metinės pajamų mokesčio deklaracijų formos, deklaracijos pildymo taisyklės bei metodiniai nurodymai, apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų sąskaitų ir jas tvarkančių bankų sąrašai, įmokų kodai ir kita mokesčių mokėtojams aktuali informacija skelbiama VMI prie FM  interneto svetainėje adresu: www.vmi.lt.

Konsultacijas gyventojų iš užsienio valstybių gautų pajamų apmokestinimo klausimais nemokamai teikia visos apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos.