18. Laikotarpiu
nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. gautų pajamų
dvigubo apmokestinimo naikinimas.
I. ĮVADINĖ DALIS
Šio leidinio tikslas – paaiškinti nuolatiniams
Lietuvos gyventojams, iš užsienio valstybių gavusiems pajamų, kokiu
tarifu ir kaip nuo tokių pajamų jie turi mokėti pajamų
mokestį Lietuvoje bei kokia tvarka turi deklaruoti pajamas.
Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų
pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 įstatymas Nr. IX-1007,
Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau - GPMĮ) 4 straipsnio 1 punktu, gyventojas
laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu:
- kalendoriniais
metais Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, t.y.
vietą, kurioje jis faktiškai nuolat gyvena ir kurią išlaiko, arba
- kalendoriniais metais asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų jis turi daugiau Lietuvoje, negu užsienio valstybėje, pvz., gyventojas yra išvykęs iš Lietuvos, tačiau Lietuvoje pasilieka jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, jo banko sąskaitos, jo šeima lieka gyventi Lietuvoje, iš Lietuvos jis gauna pajamų, Lietuvoje moka socialinio draudimo įmokas ar pan., arba
- kalendoriniais metais jis atvyksta į Lietuvą ir joje ištisai arba su pertraukomis išbūna 183 ar daugiau dienų, pvz., užsienio valstybės gyventojas, atvykęs į Lietuvą dirbti Lietuvos įmonėje, ir kalendoriniais metais Lietuvoje išbuvęs ilgiau kaip 183 dienas, arba
- kalendoriniais metais jis
atvyksta į Lietuvą ir ištisai arba su pertraukomis dvejais vienas
paskui kitą einančiais kalendoriniais metais Lietuvoje išbūna
280 dienų ar daugiau, tačiau bet kuriais iš tų metų
Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis jis išbūna ne mažiau kaip 90
dienų (tuomet abiem buvimo Lietuvoje metais asmuo yra laikomas nuolatiniu
Lietuvos gyventoju), arba
- jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gyvena užsienio valstybėje, tačiau atlyginimas jam mokamas arba jo pragyvenimo užsienio valstybėje išlaidos dengiamos iš Lietuvos Respublikos biudžeto, pvz., užsienio valstybėje esančioje Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje dirbantis Lietuvos Respublikos pilietis.
Pavyzdys
Gyventojas, su Airijos
įmone sudaręs dviejų metų darbo sutartį, 2004 m. kovo
mėn. išvyksta iš Lietuvos dirbti į Airiją. Airijoje gyventojas
gauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir nuomojasi butą.
Toks asmuo darbo
Airijoje metu Lietuvoje palieka butą. Iš banko Lietuvoje jis yra
paėmęs ilgalaikę paskolą būstui įsigyti, už
kurią moka palūkanas.
Kadangi minėtas
gyventojas 2004 m. - 2006 m. daugiau interesų turi Lietuvoje, negu
Airijoje, todėl šiuo laikotarpiu
jis laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju.
Nuolatinių Lietuvos gyventojų (toliau –
gyventojai) nuo 2003 m. sausio 1 d. iš užsienio valstybių gautos pajamos
Lietuvoje apmokestinamos pagal GPMĮ nuostatas.
Primename, kad iki 2002 m. gruodžio 31 d. gyventojų iš užsienio valstybių gautos pajamos Lietuvoje buvo apmokestinamos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo (1990-10-05 įstatymas Nr. I-641) nustatyta tvarka.
Iš užsienio valstybės gautomis pajamomis yra
laikomos pajamos, kurias gyventojai gavo iš užsienio vieneto arba užsienio
valstybės gyventojo arba kurias jie gavo už užsienio valstybėse
vykdomą savo veiklą (pvz., už darbą užsienio valstybių
įmonėse, už užsienio valstybėse esančio nekilnojamojo turto
nuomą ar pardavimą ir kt.).
Pajamos pripažįstamos gautomis, kai gyventojai
bet kokia forma (pinigais ar natūra) jas gauna faktiškai. Pajamos pinigais
pripažįstamos gautomis, kai gyventojams atsiranda teisė laisvai
disponuoti lėšomis. Pajamų natūra gavimo momentas nustatomas
pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d.
įsakymu Nr. 339 patvirtintą Pajamų, gautų natūra,
pripažinimo ir įvertinimo tvarką (Žin., 2002, Nr. 105-4708). Iš
užsienio valstybių faktiškai gautomis pajamomis laikoma visa pajamų
suma, neatsižvelgiant į užsienio valstybėje nuo tų pajamų
išskaičiuotą ir/arba sumokėtą pajamų ar jam
tapatų mokestį.
Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis
sutampa su kalendoriniais metais.
Gyventojų iš užsienio valstybių
gautos pajamos apmokestinamos taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15
arba 33 proc. (nuo 2006-07-01 – 15 arba 27 proc., o
nuo 2008-01-01 – 15 arba 24 proc.) pajamų mokesčio
tarifą, atsižvelgiant į tai, kokios rūšies pajamos yra gautos
(išskyrus tokias pajamas, kurios pagal GPMĮ 17 straipsnio nuostatas
pajamų mokesčiu neapmokestinamos).
1. Su darbo santykiais ar jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusios pajamos
Gyventojo iš užsienio valstybių
laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d. gautos su darbo
santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios
pajamos (išskyrus atlikėjo veiklos pajamas ir sportininko sporto veiklos
pajamas) apmokestinamos taikant 33 proc.
pajamų mokesčio tarifą, laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 1
d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. jos apmokestinamos taikant 27 proc.
mokesčio tarifą, o nuo 2008 m. sausio 1 d. bus apmokestinamos taikant
24 proc. pajamų mokesčio tarifą.
2. Palūkanos
Gyventojo iš užsienio valstybių gautos
palūkanos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio
tarifą.
Pajamų mokesčiu neapmokestinamos:
1) palūkanos, kurias gyventojas gavo už užsienio
vienetams ar užsienio valstybės gyventojams suteiktas paskolas, jeigu:
- paskolos teikėjas su paskolos
gavėjais nėra susijęs darbo santykiais (o jeigu susijęs,
tai mokamos palūkanos neturi viršyti tikrosios rinkos kainos) ir
- paskolos
pradėtos grąžinti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo
paskolos suteikimo dienos;
2) palūkanos, kurias gyventojas gavo už užsienio
vienetams suteiktas paskolas, jeigu:
-
paskolos teikėjas nėra tokių vienetų dalyvis ir
- paskolos
pradėtos grąžinti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo
paskolos suteikimo dienos;
3) palūkanos, kurias gyventojas gavo už
vertybinius popierius, jeigu:
- šie
vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366
dienų nuo vertybinių popierių išleidimo dienos ir
- tokie
vertybiniai popieriai yra išleisti užsienio vienetų, su kuriais
palūkanų gavėjas nėra
susijęs darbo santykiais (o jeigu susijęs, tai mokamos
palūkanos neturi būti didesnės negu kitiems tokių
vertybinių popierių turėtojams mokamos palūkanos).
Gyventojo iš tikslinių teritorijų gautoms aukščiau išvardintoms palūkanoms pajamų mokesčio lengvata netaikoma, t.y. jos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Tikslinėms teritorijoms priskiriama Andoros Kunigaikštystė, Angilija, Antigva ir Barbuda, Aruba, Azorų salos, Bahamų Sandrauga, Bahreino Valstybė, Barbadosas, Belizas, Bermudų salos, Brunėjaus Darusalamas, Didžiosios Britanijos Mergelių salos, Dominikos Sandrauga, Džersis, Džibučio Respublika, Ekvadoro Respublika, Guernsis, Sarkas, Aldernis, Gibraltaras, Grenada, Gvatemalos Respublika, Honkongas, Jamaika, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kaimanų salos, Kenijos Respublika, Kosta Rikos Respublika, Kuko salos, Kuveito Valstybė, Libano Respublika, Liberijos Respublika, Lichtenšteino Kunigaikštystė, Macao, Maderos salos, Maldyvų Respublika, Maršalo Salų Respublika, Mauricijaus Respublika, Meno sala, Mergelių salos (JAV), Monako Kunigaikštystė, Montserratas, Naujoji Kaledonija, Nauru Respublika, Niue, Olandijos Antilai, Panamos Respublika, Samoa Nepriklausomoji Valstybė, San Marino Respublika, Seišelių Respublika, Sent Kitso ir Nevio Federacija, Sent Pjeras ir Mikelonas, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Šv. Elenos sala, Taičio sala, Turkso ir Caicoso salos, Tongos Karalystė, Urugvajaus Rytų Respublika, Vanuatu Respublika, Venesuelos Respublika (tikslinių teritorijų sąrašas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344 (Žin., 2001, Nr.110-4021)).
Iki 2004 m. rugpjūčio 21 d. tikslinėms teritorijoms buvo priskiriama Kipro Respublika ir Maltos Respublika (šios valstybės išbrauktos iš tikslinių teritorijų sąrašo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1K-291 (Žin., 2004, Nr.130-4684)).
3. Pajamos iš paskirstytojo pelno
Pajamoms iš paskirstytojo pelno priskiriama:
- dividendai. Dividendais yra laikoma ne tik
akcininkui (vieneto dalyviui) paskirta pelno dalis, bet ir mažinant vieneto
įstatinį kapitalą gautos lėšos (turtas), jeigu išmokama
įstatinio kapitalo dalis sudaryta ne iš vieneto dalyvio įnašų, o
iš pelno ar rezervų, vienetui padidinus įstatinį
kapitalą;
- neribotos civilinės atsakomybės vieneto
(individualios įmonės, ūkinės bendrijos) dalyvio pajamos,
gautos iš šio vieneto apmokestinto pelno, nesvarbu, kurio mokestinio
laikotarpio pelnas buvo paskirstytas.
Pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15
proc. pajamų mokesčio tarifą, jeigu gyventojas jas gavo iš
vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų šiose
valstybėse: Airijoje, Armėnijoje, Austrijoje, Baltarusijoje,
Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Graikijoje, Gruzijoje, Islandijoje,
Ispanijoje, Italijoje, Jungtinės Amerikos Valstijose, Jungtinėje
Karalystėje, Kanadoje, Kazachstane, Kinijoje, Kroatijoje, Korėjoje,
Latvijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Moldovoje, Nyderlanduose, Norvegijoje,
Pietų Afrikoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Rusijoje,
Singapūre, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje,
Šveicarijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Vokietijoje (šių valstybių
sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m.
sausio 24 d. įsakymu Nr. 24 ( Žin., 2002, Nr. 10-379)).
Laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. birželio 10 d. iš Azerbaidžano, Uzbekistano ir Vengrijos
vienetų gyventojo gautos pajamos iš paskirstytojo pelno buvo
apmokestinamos taikant 33 proc. pajamų mokesčio tarifą, o
nuo 2004 m. birželio 11 d. – taikant 15 proc. pajamų mokesčio
tarifą (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. birželio 4 d.
įsakymas Nr.1K-218 (Žin., 2004, Nr. 92-3379)). Laikotarpiu nuo 2003 m.
sausio 1 d. iki 2004 m.
rugpjūčio 21 d. iš Kipro ir Maltos vienetų gyventojo gautos
pajamos iš paskirstytojo pelno buvo apmokestinamos taikant 33 proc.
pajamų mokesčio tarifą, o nuo 2004 m. rugpjūčio 22 d.
– taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą (Lietuvos
Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d.
įsakymas Nr.1K-290 (Žin., 2004, Nr. 130-4683)). Laikotarpiu nuo 2003 m.
sausio 1 d. iki 2005 m. sausio 27 d. iš
Estijos vienetų gyventojo gautos pajamos iš paskirstytojo pelno buvo
apmokestinamos taikant 33 proc. pajamų mokesčio tarifą, o
nuo 2005 m. sausio 28 d. – taikant 15
proc. pajamų mokesčio tarifą (Lietuvos Respublikos
finansų ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymas Nr.1K-025 (Žin., 2005,
Nr. 12-394)).
Jeigu pajamas iš paskirstytojo pelno
gyventojas laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d. gavo
iš kitų, aukščiau neišvardintų užsienio valstybių,
vienetų, jos apmokestinamos taikant 33 proc. pajamų
mokesčio tarifą. Laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m.
gruodžio 31 d. gyventojo gautos tokios
pajamos apmokestinamos taikant 27 proc. mokesčio tarifą, o
nuo 2008 m. sausio 1 d. jos bus
apmokestinamos taikant 24 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Jeigu neribotos civilinės atsakomybės
vieneto dalyvis gavo pajamų iš ne tikslinėje teritorijoje (žr. 2
dalį ,,Palūkanos”) įregistruoto užsienio vieneto apmokestinto
pelno, tai iš mokestiniu laikotarpiu gautos pajamų sumos jis gali atimti
12 pagrindinių neapmokestinamųjų pajamų dydžių (toliau
– NPD), t.y. 3 480 Lt (290 Ltx12 mėn.=3 480 Lt) sumą, o likusi
pajamų suma apmokestinama taikant 15 proc. arba 33 proc.
(nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.)
pajamų mokesčio tarifą, atsižvelgiant į tai, iš kokioje
valstybėje įregistruoto vieneto gautos tokios pajamos. Jeigu
neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvis iš ne tikslinėje
teritorijoje įregistruoto užsienio vieneto apmokestinto pelno gavo
pajamų, kurių suma per mokestinį laikotarpį neviršija 12
pagrindinių NPD, t.y. 3 480 Lt, tokios pajamos neapmokestinamos.
4. Honoraras
Honoraro sąvoka
apima atlyginimus, mokamus už teisę naudotis kūriniu ar jo
gretutinėmis teisėmis, už teisę naudotis pramoninės
nuosavybės objektu ar franšize bei atlyginimus už informaciją apie
gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how)
ir kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus.
Honoraras yra pajamos, kurias gyventojas gauna ne už atliekamą veiklą
(pvz., už kūrinio perleidimą ar jo atlikimą), bet už
minėtų teisių (t.y. teisių naudotis kūriniu,
gretutinėmis teisėmis, pramoninės nuosavybės objektu ir
pan.) suteikimą.
Gyventojo iš užsienio valstybių gautas honoraras
apmokestinamas taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Kai gyventojas jam priklausantį honorarą iš
užsienio valstybių gavo per Lietuvos autorių teisių gynimo
asociacijos agentūrą (kuri tik atlieka tarpininko vaidmenį,
išmokėdama honorarą), laikoma, kad toks honoraras yra gautas iš
užsienio valstybių.
5. Pajamos iš kūrybos pagal autorines
sutartis
Kūrybos sąvoka apima kūrinio
sukūrimą ir turtinių teisių į savo sukurtus
kūrinius perleidimą. Tai aktyvios veiklos pajamos, gaunamos, kai
gyventojas pats sukuria kūrinį ir perleidžia turtines teises
į jį.
Gyventojo iš užsienio valstybių gautos pajamos iš
kūrybos pagal autorines sutartis apmokestinamos taikant 15
proc. pajamų mokesčio tarifą.
6. Atlikėjo veiklos pajamos
Atlikėjo veikla yra laikoma atlikėjo
rengimosi viešam pasirodymui ir dalyvavimo tame pasirodyme veikla. Atlikėjas
- tai aktorius, dainininkas, muzikantas, dirigentas, šokėjas ar kitas
asmuo, vaidinantis, dainuojantis, skaitantis, deklamuojantis ar kitaip
atliekantis literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius.
Gyventojo iš užsienio valstybių gautos atlikėjo
veiklos pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų
mokesčio tarifą, neatsižvelgiant į tai, ar jas atlikėjas
gavo tiesiogiai, ar jas gavo atlikėjo vardu veikiantis trečiasis
asmuo, įskaitant ir netiesiogiai su šia veikla susijusias pajamas.
Atlikėjo veiklos pajamoms priskiriamos ne tik už individualią savarankišką atlikėjo veiklą gautos pajamos, bet ir pajamos, gautos už atlikėjo veiklą pagal darbo ar bet kokias kitas sutartis.
7. Sportininko sporto veiklos pajamos
Sporto veikla yra laikoma sportininko rengimosi
varžyboms ir dalyvavimo varžybose veikla. Sportininkas - tai gyventojas,
atliekantis tam tikrą fizinę ar protinę veiklą,
grindžiamą tam tikromis taisyklėmis ir organizuojamą tam tikra
specialiai šiai veiklai nustatyta forma.
Gyventojo iš užsienio valstybių gautos sporto
veiklos pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų
mokesčio tarifą, neatsižvelgiant į tai, ar jas sportininkas gavo
tiesiogiai, ar jas gavo sportininko vardu veikiantis trečiasis asmuo,
įskaitant ir netiesiogiai su šia veikla susijusias pajamas.
Sporto veiklos pajamoms priskiriamos ne tik už
individualią savarankišką sporto veiklą gautos pajamos, bet ir
pajamos, gautos už sporto veiklą pagal darbo ar bet kokias kitas sutartis.
8. Turto nuomos pajamos
Gyventojo iš užsienio vienetų ar užsienio
valstybių gyventojų gautos pajamos už turto nuomą, nesvarbu, ar
toks turtas nuomojamas Lietuvoje, ar užsienio valstybėse, apmokestinamos
taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.
9. Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo
nuosavybėn pajamos
Gyventojo iš užsienio vienetų ar užsienio
valstybių gyventojų gautos pajamos už ne individualios veiklos turto
pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn (pvz., Lietuvoje
esančio namo pardavimą, užsienio valstybėje esančio buto
pardavimą, automobilio pardavimą, buitinės technikos
pardavimą ir pan.) apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų
mokesčio tarifą. Turto pardavimo ar kitokio perleidimo
nuosavybėn apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš gyventojo
gautų turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų
atėmus turto įsigijimo kainą, sumokėtą komisinį
atlyginimą bei mokesčius ir rinkliavas, kurios yra susijusios su šio
turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn.
Pajamų
mokesčiu neapmokestinamos gyventojo iš užsienio valstybių
gautos pajamos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn tokį ne
individualios veiklos turtą:
1)
teisiškai įregistruotą Lietuvoje kilnojamąjį daiktą
arba Lietuvoje esantį nekilnojamąjį daiktą, jeigu tokie
daiktai yra įsigyti anksčiau negu prieš trejus metus iki jų
pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn,
2) vertybinius popierius, įsigytus iki 1999
m. sausio 1 d., jeigu tokie vertybiniai popieriai nėra laikomi parduotais
vieneto likvidavimo atveju,
3) vertybinius popierius, įsigytus po 1999
m. sausio 1 d., jeigu:
- tokie vertybiniai popieriai yra parduodami ar
kitaip perleidžiami nuosavybėn ne anksčiau negu po 366 dienų nuo
jų įsigijimo dienos ir
- gyventojas 3 metus iki mokestinio
laikotarpio, kurį vertybiniai popieriai buvo parduoti ar kitaip perleisti
nuosavybėn, pabaigos nebuvo savininkas daugiau kaip 10 procentų
vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami
nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų), išskyrus atvejus, kai tokie
vertybiniai popieriai yra laikomi parduotais vieneto likvidavimo atveju arba
kai gyventojas yra akcininkas, parduodantis ar kitaip perleidžiantis
nuosavybėn savo akcijas šių akcijų emitentui.
Atkreipiame
dėmesį, kad pajamų mokesčio lengvata netaikoma gyventojo
gautoms pajamoms pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn užsienio
valstybėse esančius nekilnojamuosius daiktus arba užsienio
valstybėse teisiškai įregistruotus kilnojamuosius daiktus.