18. Laikotarpiu
nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. gautų pajamų
dvigubo apmokestinimo naikinimas.
I. ĮVADINĖ DALIS
Šio leidinio tikslas – paaiškinti nuolatiniams
Lietuvos gyventojams, iš užsienio valstybių gavusiems pajamų, kokiu
tarifu ir kaip nuo tokių pajamų jie turi mokėti pajamų
mokestį Lietuvoje bei kokia tvarka turi deklaruoti pajamas.
Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų
pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 įstatymas Nr. IX-1007,
Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau - GPMĮ) 4 straipsnio 1 punktu, gyventojas
laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu:
- kalendoriniais
metais Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, t.y.
vietą, kurioje jis faktiškai nuolat gyvena ir kurią išlaiko, arba
- kalendoriniais metais asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų jis turi daugiau Lietuvoje, negu užsienio valstybėje, pvz., gyventojas yra išvykęs iš Lietuvos, tačiau Lietuvoje pasilieka jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, jo banko sąskaitos, jo šeima lieka gyventi Lietuvoje, iš Lietuvos jis gauna pajamų, Lietuvoje moka socialinio draudimo įmokas ar pan., arba
- kalendoriniais metais jis atvyksta į Lietuvą ir joje ištisai arba su pertraukomis išbūna 183 ar daugiau dienų, pvz., užsienio valstybės gyventojas, atvykęs į Lietuvą dirbti Lietuvos įmonėje, ir kalendoriniais metais Lietuvoje išbuvęs ilgiau kaip 183 dienas, arba
- kalendoriniais metais jis
atvyksta į Lietuvą ir ištisai arba su pertraukomis dvejais vienas
paskui kitą einančiais kalendoriniais metais Lietuvoje išbūna
280 dienų ar daugiau, tačiau bet kuriais iš tų metų
Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis jis išbūna ne mažiau kaip 90
dienų (tuomet abiem buvimo Lietuvoje metais asmuo yra laikomas nuolatiniu
Lietuvos gyventoju), arba
- jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gyvena užsienio valstybėje, tačiau atlyginimas jam mokamas arba jo pragyvenimo užsienio valstybėje išlaidos dengiamos iš Lietuvos Respublikos biudžeto, pvz., užsienio valstybėje esančioje Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje dirbantis Lietuvos Respublikos pilietis.
Pavyzdys
Gyventojas, su Airijos
įmone sudaręs dviejų metų darbo sutartį, 2004 m. kovo
mėn. išvyksta iš Lietuvos dirbti į Airiją. Airijoje gyventojas
gauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir nuomojasi butą.
Toks asmuo darbo
Airijoje metu Lietuvoje palieka butą. Iš banko Lietuvoje jis yra
paėmęs ilgalaikę paskolą būstui įsigyti, už
kurią moka palūkanas.
Kadangi minėtas
gyventojas 2004 m. - 2006 m. daugiau interesų turi Lietuvoje, negu
Airijoje, todėl šiuo laikotarpiu
jis laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju.
Nuolatinių Lietuvos gyventojų (toliau –
gyventojai) nuo 2003 m. sausio 1 d. iš užsienio valstybių gautos pajamos
Lietuvoje apmokestinamos pagal GPMĮ nuostatas.
Primename, kad iki 2002 m. gruodžio 31 d. gyventojų iš užsienio valstybių gautos pajamos Lietuvoje buvo apmokestinamos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo (1990-10-05 įstatymas Nr. I-641) nustatyta tvarka.
Iš užsienio valstybės gautomis pajamomis yra
laikomos pajamos, kurias gyventojai gavo iš užsienio vieneto arba užsienio
valstybės gyventojo arba kurias jie gavo už užsienio valstybėse
vykdomą savo veiklą (pvz., už darbą užsienio valstybių
įmonėse, už užsienio valstybėse esančio nekilnojamojo turto
nuomą ar pardavimą ir kt.).
Pajamos pripažįstamos gautomis, kai gyventojai
bet kokia forma (pinigais ar natūra) jas gauna faktiškai. Pajamos pinigais
pripažįstamos gautomis, kai gyventojams atsiranda teisė laisvai
disponuoti lėšomis. Pajamų natūra gavimo momentas nustatomas
pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d.
įsakymu Nr. 339 patvirtintą Pajamų, gautų natūra,
pripažinimo ir įvertinimo tvarką (Žin., 2002, Nr. 105-4708). Iš
užsienio valstybių faktiškai gautomis pajamomis laikoma visa pajamų
suma, neatsižvelgiant į užsienio valstybėje nuo tų pajamų
išskaičiuotą ir/arba sumokėtą pajamų ar jam
tapatų mokestį.
Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis
sutampa su kalendoriniais metais.
Gyventojų iš užsienio valstybių
gautos pajamos apmokestinamos taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15
arba 33 proc. (nuo 2006-07-01 – 15 arba 27 proc., o
nuo 2008-01-01 – 15 arba 24 proc.) pajamų mokesčio
tarifą, atsižvelgiant į tai, kokios rūšies pajamos yra gautos
(išskyrus tokias pajamas, kurios pagal GPMĮ 17 straipsnio nuostatas
pajamų mokesčiu neapmokestinamos).
1. Su darbo santykiais ar jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusios pajamos
Gyventojo iš užsienio valstybių
laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d. gautos su darbo
santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios
pajamos (išskyrus atlikėjo veiklos pajamas ir sportininko sporto veiklos
pajamas) apmokestinamos taikant 33 proc.
pajamų mokesčio tarifą, laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 1
d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. jos apmokestinamos taikant 27 proc.
mokesčio tarifą, o nuo 2008 m. sausio 1 d. bus apmokestinamos taikant
24 proc. pajamų mokesčio tarifą.
2. Palūkanos
Gyventojo iš užsienio valstybių gautos
palūkanos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio
tarifą.
Pajamų mokesčiu neapmokestinamos:
1) palūkanos, kurias gyventojas gavo už užsienio
vienetams ar užsienio valstybės gyventojams suteiktas paskolas, jeigu:
- paskolos teikėjas su paskolos
gavėjais nėra susijęs darbo santykiais (o jeigu susijęs,
tai mokamos palūkanos neturi viršyti tikrosios rinkos kainos) ir
- paskolos
pradėtos grąžinti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo
paskolos suteikimo dienos;
2) palūkanos, kurias gyventojas gavo už užsienio
vienetams suteiktas paskolas, jeigu:
-
paskolos teikėjas nėra tokių vienetų dalyvis ir
- paskolos
pradėtos grąžinti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo
paskolos suteikimo dienos;
3) palūkanos, kurias gyventojas gavo už
vertybinius popierius, jeigu:
- šie
vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366
dienų nuo vertybinių popierių išleidimo dienos ir
- tokie
vertybiniai popieriai yra išleisti užsienio vienetų, su kuriais
palūkanų gavėjas nėra
susijęs darbo santykiais (o jeigu susijęs, tai mokamos
palūkanos neturi būti didesnės negu kitiems tokių
vertybinių popierių turėtojams mokamos palūkanos).
Gyventojo iš tikslinių teritorijų gautoms aukščiau išvardintoms palūkanoms pajamų mokesčio lengvata netaikoma, t.y. jos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Tikslinėms teritorijoms priskiriama Andoros Kunigaikštystė, Angilija, Antigva ir Barbuda, Aruba, Azorų salos, Bahamų Sandrauga, Bahreino Valstybė, Barbadosas, Belizas, Bermudų salos, Brunėjaus Darusalamas, Didžiosios Britanijos Mergelių salos, Dominikos Sandrauga, Džersis, Džibučio Respublika, Ekvadoro Respublika, Guernsis, Sarkas, Aldernis, Gibraltaras, Grenada, Gvatemalos Respublika, Honkongas, Jamaika, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kaimanų salos, Kenijos Respublika, Kosta Rikos Respublika, Kuko salos, Kuveito Valstybė, Libano Respublika, Liberijos Respublika, Lichtenšteino Kunigaikštystė, Macao, Maderos salos, Maldyvų Respublika, Maršalo Salų Respublika, Mauricijaus Respublika, Meno sala, Mergelių salos (JAV), Monako Kunigaikštystė, Montserratas, Naujoji Kaledonija, Nauru Respublika, Niue, Olandijos Antilai, Panamos Respublika, Samoa Nepriklausomoji Valstybė, San Marino Respublika, Seišelių Respublika, Sent Kitso ir Nevio Federacija, Sent Pjeras ir Mikelonas, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Šv. Elenos sala, Taičio sala, Turkso ir Caicoso salos, Tongos Karalystė, Urugvajaus Rytų Respublika, Vanuatu Respublika, Venesuelos Respublika (tikslinių teritorijų sąrašas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344 (Žin., 2001, Nr.110-4021)).
Iki 2004 m. rugpjūčio 21 d. tikslinėms teritorijoms buvo priskiriama Kipro Respublika ir Maltos Respublika (šios valstybės išbrauktos iš tikslinių teritorijų sąrašo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1K-291 (Žin., 2004, Nr.130-4684)).
3. Pajamos iš paskirstytojo pelno
Pajamoms iš paskirstytojo pelno priskiriama:
- dividendai. Dividendais yra laikoma ne tik
akcininkui (vieneto dalyviui) paskirta pelno dalis, bet ir mažinant vieneto
įstatinį kapitalą gautos lėšos (turtas), jeigu išmokama
įstatinio kapitalo dalis sudaryta ne iš vieneto dalyvio įnašų, o
iš pelno ar rezervų, vienetui padidinus įstatinį
kapitalą;
- neribotos civilinės atsakomybės vieneto
(individualios įmonės, ūkinės bendrijos) dalyvio pajamos,
gautos iš šio vieneto apmokestinto pelno, nesvarbu, kurio mokestinio
laikotarpio pelnas buvo paskirstytas.
Pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15
proc. pajamų mokesčio tarifą, jeigu gyventojas jas gavo iš
vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų šiose
valstybėse: Airijoje, Armėnijoje, Austrijoje, Baltarusijoje,
Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Graikijoje, Gruzijoje, Islandijoje,
Ispanijoje, Italijoje, Jungtinės Amerikos Valstijose, Jungtinėje
Karalystėje, Kanadoje, Kazachstane, Kinijoje, Kroatijoje, Korėjoje,
Latvijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Moldovoje, Nyderlanduose, Norvegijoje,
Pietų Afrikoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Rusijoje,
Singapūre, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje,
Šveicarijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Vokietijoje (šių valstybių
sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m.
sausio 24 d. įsakymu Nr. 24 ( Žin., 2002, Nr. 10-379)).
Laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. birželio 10 d. iš Azerbaidžano, Uzbekistano ir Vengrijos
vienetų gyventojo gautos pajamos iš paskirstytojo pelno buvo
apmokestinamos taikant 33 proc. pajamų mokesčio tarifą, o
nuo 2004 m. birželio 11 d. – taikant 15 proc. pajamų mokesčio
tarifą (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. birželio 4 d.
įsakymas Nr.1K-218 (Žin., 2004, Nr. 92-3379)). Laikotarpiu nuo 2003 m.
sausio 1 d. iki 2004 m.
rugpjūčio 21 d. iš Kipro ir Maltos vienetų gyventojo gautos
pajamos iš paskirstytojo pelno buvo apmokestinamos taikant 33 proc.
pajamų mokesčio tarifą, o nuo 2004 m. rugpjūčio 22 d.
– taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą (Lietuvos
Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d.
įsakymas Nr.1K-290 (Žin., 2004, Nr. 130-4683)). Laikotarpiu nuo 2003 m.
sausio 1 d. iki 2005 m. sausio 27 d. iš
Estijos vienetų gyventojo gautos pajamos iš paskirstytojo pelno buvo
apmokestinamos taikant 33 proc. pajamų mokesčio tarifą, o
nuo 2005 m. sausio 28 d. – taikant 15
proc. pajamų mokesčio tarifą (Lietuvos Respublikos
finansų ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymas Nr.1K-025 (Žin., 2005,
Nr. 12-394)).
Jeigu pajamas iš paskirstytojo pelno
gyventojas laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d. gavo
iš kitų, aukščiau neišvardintų užsienio valstybių,
vienetų, jos apmokestinamos taikant 33 proc. pajamų
mokesčio tarifą. Laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m.
gruodžio 31 d. gyventojo gautos tokios
pajamos apmokestinamos taikant 27 proc. mokesčio tarifą, o
nuo 2008 m. sausio 1 d. jos bus
apmokestinamos taikant 24 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Jeigu neribotos civilinės atsakomybės
vieneto dalyvis gavo pajamų iš ne tikslinėje teritorijoje (žr. 2
dalį ,,Palūkanos”) įregistruoto užsienio vieneto apmokestinto
pelno, tai iš mokestiniu laikotarpiu gautos pajamų sumos jis gali atimti
12 pagrindinių neapmokestinamųjų pajamų dydžių (toliau
– NPD), t.y. 3 480 Lt (290 Ltx12 mėn.=3 480 Lt) sumą, o likusi
pajamų suma apmokestinama taikant 15 proc. arba 33 proc.
(nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.)
pajamų mokesčio tarifą, atsižvelgiant į tai, iš kokioje
valstybėje įregistruoto vieneto gautos tokios pajamos. Jeigu
neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvis iš ne tikslinėje
teritorijoje įregistruoto užsienio vieneto apmokestinto pelno gavo
pajamų, kurių suma per mokestinį laikotarpį neviršija 12
pagrindinių NPD, t.y. 3 480 Lt, tokios pajamos neapmokestinamos.
4. Honoraras
Honoraro sąvoka
apima atlyginimus, mokamus už teisę naudotis kūriniu ar jo
gretutinėmis teisėmis, už teisę naudotis pramoninės
nuosavybės objektu ar franšize bei atlyginimus už informaciją apie
gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how)
ir kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus.
Honoraras yra pajamos, kurias gyventojas gauna ne už atliekamą veiklą
(pvz., už kūrinio perleidimą ar jo atlikimą), bet už
minėtų teisių (t.y. teisių naudotis kūriniu,
gretutinėmis teisėmis, pramoninės nuosavybės objektu ir
pan.) suteikimą.
Gyventojo iš užsienio valstybių gautas honoraras
apmokestinamas taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Kai gyventojas jam priklausantį honorarą iš
užsienio valstybių gavo per Lietuvos autorių teisių gynimo
asociacijos agentūrą (kuri tik atlieka tarpininko vaidmenį,
išmokėdama honorarą), laikoma, kad toks honoraras yra gautas iš
užsienio valstybių.
5. Pajamos iš kūrybos pagal autorines
sutartis
Kūrybos sąvoka apima kūrinio
sukūrimą ir turtinių teisių į savo sukurtus
kūrinius perleidimą. Tai aktyvios veiklos pajamos, gaunamos, kai
gyventojas pats sukuria kūrinį ir perleidžia turtines teises
į jį.
Gyventojo iš užsienio valstybių gautos pajamos iš
kūrybos pagal autorines sutartis apmokestinamos taikant 15
proc. pajamų mokesčio tarifą.
6. Atlikėjo veiklos pajamos
Atlikėjo veikla yra laikoma atlikėjo
rengimosi viešam pasirodymui ir dalyvavimo tame pasirodyme veikla. Atlikėjas
- tai aktorius, dainininkas, muzikantas, dirigentas, šokėjas ar kitas
asmuo, vaidinantis, dainuojantis, skaitantis, deklamuojantis ar kitaip
atliekantis literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius.
Gyventojo iš užsienio valstybių gautos atlikėjo
veiklos pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų
mokesčio tarifą, neatsižvelgiant į tai, ar jas atlikėjas
gavo tiesiogiai, ar jas gavo atlikėjo vardu veikiantis trečiasis
asmuo, įskaitant ir netiesiogiai su šia veikla susijusias pajamas.
Atlikėjo veiklos pajamoms priskiriamos ne tik už individualią savarankišką atlikėjo veiklą gautos pajamos, bet ir pajamos, gautos už atlikėjo veiklą pagal darbo ar bet kokias kitas sutartis.
7. Sportininko sporto veiklos pajamos
Sporto veikla yra laikoma sportininko rengimosi
varžyboms ir dalyvavimo varžybose veikla. Sportininkas - tai gyventojas,
atliekantis tam tikrą fizinę ar protinę veiklą,
grindžiamą tam tikromis taisyklėmis ir organizuojamą tam tikra
specialiai šiai veiklai nustatyta forma.
Gyventojo iš užsienio valstybių gautos sporto
veiklos pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų
mokesčio tarifą, neatsižvelgiant į tai, ar jas sportininkas gavo
tiesiogiai, ar jas gavo sportininko vardu veikiantis trečiasis asmuo,
įskaitant ir netiesiogiai su šia veikla susijusias pajamas.
Sporto veiklos pajamoms priskiriamos ne tik už
individualią savarankišką sporto veiklą gautos pajamos, bet ir
pajamos, gautos už sporto veiklą pagal darbo ar bet kokias kitas sutartis.
8. Turto nuomos pajamos
Gyventojo iš užsienio vienetų ar užsienio
valstybių gyventojų gautos pajamos už turto nuomą, nesvarbu, ar
toks turtas nuomojamas Lietuvoje, ar užsienio valstybėse, apmokestinamos
taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.
9. Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo
nuosavybėn pajamos
Gyventojo iš užsienio vienetų ar užsienio
valstybių gyventojų gautos pajamos už ne individualios veiklos turto
pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn (pvz., Lietuvoje
esančio namo pardavimą, užsienio valstybėje esančio buto
pardavimą, automobilio pardavimą, buitinės technikos
pardavimą ir pan.) apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų
mokesčio tarifą. Turto pardavimo ar kitokio perleidimo
nuosavybėn apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš gyventojo
gautų turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų
atėmus turto įsigijimo kainą, sumokėtą komisinį
atlyginimą bei mokesčius ir rinkliavas, kurios yra susijusios su šio
turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn.
Pajamų
mokesčiu neapmokestinamos gyventojo iš užsienio valstybių
gautos pajamos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn tokį ne
individualios veiklos turtą:
1)
teisiškai įregistruotą Lietuvoje kilnojamąjį daiktą
arba Lietuvoje esantį nekilnojamąjį daiktą, jeigu tokie
daiktai yra įsigyti anksčiau negu prieš trejus metus iki jų
pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn,
2) vertybinius popierius, įsigytus iki 1999
m. sausio 1 d., jeigu tokie vertybiniai popieriai nėra laikomi parduotais
vieneto likvidavimo atveju,
3) vertybinius popierius, įsigytus po 1999
m. sausio 1 d., jeigu:
- tokie vertybiniai popieriai yra parduodami ar
kitaip perleidžiami nuosavybėn ne anksčiau negu po 366 dienų nuo
jų įsigijimo dienos ir
- gyventojas 3 metus iki mokestinio
laikotarpio, kurį vertybiniai popieriai buvo parduoti ar kitaip perleisti
nuosavybėn, pabaigos nebuvo savininkas daugiau kaip 10 procentų
vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami
nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų), išskyrus atvejus, kai tokie
vertybiniai popieriai yra laikomi parduotais vieneto likvidavimo atveju arba
kai gyventojas yra akcininkas, parduodantis ar kitaip perleidžiantis
nuosavybėn savo akcijas šių akcijų emitentui.
Atkreipiame
dėmesį, kad pajamų mokesčio lengvata netaikoma gyventojo
gautoms pajamoms pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn užsienio
valstybėse esančius nekilnojamuosius daiktus arba užsienio
valstybėse teisiškai įregistruotus kilnojamuosius daiktus.
Gyventojo
iš tikslinių teritorijų (žr. 2 dalį ,,Palūkanos”) gautoms
pajamoms už aukščiau išvardinto ne individualios veiklos turto
pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn pajamų
mokesčio lengvata netaikoma, t.y. tokios pajamos apmokestinamos taikant 15
proc. pajamų mokesčio tarifą.
Jeigu gyventojas ne iš tikslinės teritorijos gavo
pajamų pardavęs ar kitaip perleidęs nuosavybėn Lietuvoje neregistruotinus kilnojamuosius
daiktus (išskyrus vertybinius popierius, kurių pardavimo ar kitokio perleidimo
nuosavybėn pajamoms taikoma pajamų mokesčio lengvata), tai iš mokestiniu
laikotarpiu gautų pajamų sumos, kuri lygi tokio turto pardavimo ir
įsigijimo kainų skirtumui, jis gali atimti 24 pagrindinius NPD, t.y.
6 960 Lt (290 Ltx24 mėn.=6 960 Lt) sumą, o
likusi pajamų suma apmokestinama taikant 15 proc. pajamų
mokesčio tarifą. Jeigu gyventojas pardavęs ar kitaip
perleidęs nuosavybėn Lietuvoje neregistruotinus kilnojamuosius
daiktus ne iš tikslinės teritorijos gavo pajamų, kurių suma per
mokestinį laikotarpį neviršija 24 pagrindinių NPD, t.y. 6 960
Lt, tokios pajamos neapmokestinamos.
10.
Individualios veiklos pajamos
Gyventojo
Lietuvoje registruotos individualios veiklos (išskyrus atlikėjo veiklos ir
sportininko sporto veiklos) pajamos, gautos iš užsienio valstybių,
apmokestinamos taikant 33 proc. (nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo
2008-01-01 – 24 proc.) pajamų mokesčio tarifą, jeigu toks
gyventojas savo mokestinio laikotarpio individualios veiklos pajamas
nusprendė apskaičiuoti atimdamas vykdant individualią
veiklą patirtas išlaidas.
Gyventojo
Lietuvoje registruotos individualios veiklos pajamos, gautos iš užsienio
valstybių, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų
mokesčio tarifą, jeigu toks gyventojas savo mokestinio laikotarpio
individualios veiklos pajamas nusprendė apskaičiuoti neatimdamas
vykdant individualią veiklą patirtų išlaidų.
11.
Pensijos
11.1.
Pajamų mokesčiu neapmokestinamos tokios gyventojo iš užsienio
valstybių gautos pensijų išmokos:
1) iš užsienio
valstybės valstybinio fondo gauta pensija;
2) pagal užsienio valstybės
įstatymą, reglamentuojantį tokias pensijų kaupimo
nuostatas, kurios yra analogiškos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo
įstatymo nuostatoms, iš užsienio valstybės pensijų kaupimo
bendrovės gauta pensijos išmoka.
Užsienio valstybės įstatyme nustatytos pensijų kaupimo nuostatos laikomos analogiškomis, jeigu, remiantis jomis:
pensijų
išmokas išmoka gyventojų pensijų fondo turtą valdanti
bendrovė, kuri investuoja tik pagal įstatymu nustatytą
tvarką ir kurią prižiūri valstybės institucijos,
ši
valdanti bendrovė sudaro garantinį rezervą ir kiekvienam
dalyviui atidaro asmeninę pensijos sąskaitą,
pensijų įmokos mokamos (pačio gyventojo, darbdavio ar trečiojo asmens) savanoriškai,
pensijų išmokos (kaip vienkartinė išmoka ar kaip
periodinės išmokos) išmokamos tik sulaukus tam tikro amžiaus ir pan.;
3) į užsienio
valstybės fondą sumokėtas pensijų įmokas viršijanti
išmokos suma, jeigu:
- pensijų kaupimo sutarties terminas yra
ne trumpesnis kaip 10 metų arba
- gyventojas -
pensijų fondo dalyvis pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško
pensijų kaupimo įstatymą yra įgijęs teisę į
pensijų išmokas.
Gyventojas pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą yra laikomas įgijęs teisę į pensijų išmokas, kai jis yra sulaukęs tam tikro pensinio amžiaus, kuris negali būti daugiau kaip 5 metais mažesnis už pensinį amžių, nustatytą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti. Vadinasi, pensijų išmokos iš užsienio valstybės gavimo dieną vyrams turi būti suėję ne mažiau kaip 57 m. 6 mėn., o moterims: 2003 m. mokestiniu laikotarpiu – 53 m. 6 mėn., 2004 m. mokestiniu laikotarpiu – 54 metai, 2005 m. mokestiniu laikotarpiu – 54 m. 6 mėn., 2006 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais – 55 metai;
4) į užsienio valstybės
fondą sumokėtas pensijų įmokas viršijanti išmokos suma, kai
gyventojas
išstoja
iš užsienio valstybės pensijų fondo ir nepereina į kitą
pensijų fondą, jeigu:
- išstojama iš pensijų kaupimo fondo ne ankščiau
kaip po 10 metų nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos arba
- gyventojas pagal Lietuvos Respublikos papildomo
savanoriško pensijų kaupimo įstatymą yra sulaukęs pensinio
amžiaus.
Gyventojo
iš tikslinių teritorijų (žr. 2 dalį ,,Palūkanos”) gautoms
aukščiau išvardintoms pensijų išmokoms pajamų mokesčio
lengvata netaikoma, t.y. iš tikslinių teritorijų gautos pensijos
apmokestinamos taikant 33 proc.
(nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.)
pajamų mokesčio tarifą.
11.2. Taikant 15 proc.
mokesčio tarifą apmokestinamos gyventojo iš užsienio valstybių
pensijų fondų gautos tokios pensijų išmokos:
1)
į pensijų fondą sumokėtoms pensijos įmokoms
(įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas
įmokas į pensijų fondą) lygi pensijos išmokos suma, jeigu:
- šią išmoką
gyventojas gavo pagal užsienio valstybės įstatymą,
reglamentuojantį tokias pensijų kaupimo nuostatas, kurios yra
analogiškos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo nuostatoms,
ir
- gyventojas - pensijų
fondo dalyvis pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų
kaupimo įstatymą yra įgijęs teisę į pensijų
išmoką;
2) grąžinamos gyventojo sumokėtos pensijų įmokos
į užsienio valstybės pensijų fondą, įsteigtą
pagal užsienio valstybės įstatymą, reglamentuojantį tokias
pensijų kaupimo nuostatas, kurios yra analogiškos Lietuvos Respublikos
pensijų kaupimo įstatymo nuostatoms, gyventojui išstojus iš užsienio
valstybės pensijų fondo ir neperėjus į kitą
fondą, jeigu:
- išstojama ne anksčiau kaip praėjus 10
metų nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos arba
- jeigu
įmokos grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs pensinio
amžiaus pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo
įstatymo nuostatas.
Gyventojo iš
tikslinių teritorijų gautoms aukščiau išvardintoms pensijų
išmokoms netaikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, t.y. iš
tikslinių teritorijų gautos pensijos apmokestinamos taikant 33
proc. (nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.)
pajamų mokesčio tarifą.
11.3. Gyventojo iš užsienio valstybių gautos
kitos pensijų išmokos, taip pat iš tikslinių teritorijų gautos
bet kokios rūšies pensijų išmokos apmokestinamos taikant 33 proc.
(nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.)
pajamų mokesčio tarifą.
12.
Draudimo išmokos
12.1. Pajamų mokesčiu neapmokestinamos tokios
gyventojo iš užsienio valstybių gautos draudimo išmokos:
1) gautos ne
gyvybės draudimo išmokos (įskaitant išmokas už nelaimingus
atsitikimus bei ligos ir darbingumo praradimo atvejais) išlaidoms,
nuostoliams ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti*;
2) grąžintos draudimo įmokos, nutraukus ne
gyvybės draudimo sutartį (netaikoma grąžinamų
įmokų daliai, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų
pajamų mokesčio lengvatos, kai nutraukiamos iki
2003 m. sausio 1 d. sudarytos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir
draudimo ligos atvejui sutartys) *;
3) gautos
išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne
trumpesnis kaip 10 metų ir kurios
sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d.*;
4)
gautos sumos, nutraukus
gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne
trumpesnis kaip 10 metų ir kurios
sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d.* (netaikoma nutraukus
tokias gyvybės draudimo
sutartis anksčiau kaip po 10 metų nuo jų sudarymo dienos
grąžinamų įmokų
daliai, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio
lengvatos ar kuri buvo atimama iš pajamų GPMĮ
nustatyta tvarka);
5) gautos
išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, sudarytas iki 2003 m. sausio 1 d.,
kurių terminas trumpesnis kaip 10 metų, jeigu pagal šias gyvybės
draudimo sutartis mokamos įmokos
nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ
nustatyta tvarka*;
6) gautos
sumos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis, sudarytas iki 2003 m. sausio 1
d, kurių terminas trumpesnis kaip 10 metų, jeigu pagal šias
gyvybės draudimo sutartis mokamos įmokos nebuvo
atimamos iš pajamų GPMĮ
nustatyta tvarka*;
7) gautos
išmokos pagal gyvybės
draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka
išmokama tik įvykus draudiminiam įvykiui (kitam negu sutarties
galiojimo termino pabaiga)*;
8) gautos sumos,
nutraukus gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka
išmokama tik įvykus draudiminiam įvykiui (kitam negu sutarties
galiojimo termino pabaiga)*;
9) išmokos, mokamos įvykus
draudiminiam įvykiui (kitam negu sutarties galiojimo termino pabaiga ar
jos nutraukimas nepasibaigus terminui) pagal gyvybės draudimo sutartis,
kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam
įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
10) pasibaigus
draudimo sutarties galiojimo terminui gauta
gyvybės draudimo išmokų dalis, viršijanti gyvybės
draudimo įmokas, sumokėtas pagal
iki 2004 m. balandžio 30 d. sudarytas gyvybės draudimo
sutartis, kuriose numatyta, kad
draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet
ir pasibaigus draudimo
sutarties galiojimo terminui, jei gyvybės draudimo sutarties terminas
yra ne trumpesnis kaip
10 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra
sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo
įstatymo nuostatas arba jam
yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d.
– ir I grupės invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007
m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai), arba išmokos gavėjas yra
neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos
poreikis (ir iki 18 metų vaikams, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo
nustatyta visiška negalia);
11) nutraukus gyvybės draudimo sutartį gauta
gyvybės draudimo išmokamos
sumos dalis, viršijanti sumokėtas draudimo įmokas pagal iki 2004 m. balandžio 30 d. sudarytas
gyvybės draudimo sutartis, kuriose
numatyta, kad draudimo išmoka
išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus
draudimo sutarties galiojimo terminui,
jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip
praėjus 10 metų
nuo jos sudarymo dienos arba gyventojas yra sulaukęs pensinio
amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo
įstatymo nuostatas, arba jam yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo
lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40
procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės
invalidai);*
12) pasibaigus
draudimo sutarties galiojimo terminui gauta
gyvybės draudimo išmokų dalis, viršijanti gyvybės
draudimo įmokas, sumokėtas pagal
nuo 2004 m. gegužės 1 d. ir
vėliau su Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo
įmonėmis sudarytas
gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta,
kad draudimo išmoka
išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet
ir pasibaigus draudimo
sutarties galiojimo terminui, jei gyvybės draudimo sutarties terminas
yra ne trumpesnis kaip
10 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra
sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo
įstatymo nuostatas, arba jam
yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d.
– ir I grupės invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007
m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai), arba išmokos gavėjas yra
neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos
poreikis (ir iki 18 metų vaikams, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo
nustatyta visiška negalia);
13) nutraukus
gyvybės draudimo sutartį gauta gyvybės draudimo išmokamos sumos
dalis, viršijanti sumokėtas draudimo
įmokas pagal nuo 2004 m. gegužės 1 d. ir vėliau su Europos ekonominės
erdvės valstybių draudimo įmonėmis sudarytas
gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta,
kad draudimo išmoka
išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet
ir pasibaigus draudimo
sutarties galiojimo
terminui, jeigu sutartis nutraukta
ne anksčiau kaip praėjus
10 metų nuo
jos sudarymo dienos arba
gyventojas yra sulaukęs pensinio
amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo
įstatymo nuostatas, arba jam yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo
lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40
procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės
invalidai);
14) išmokos pagal po 2004 m. balandžio 30 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, taip pat nutraukus tokias sutartis gyventojui mokamos sumos, jeigu pagal tokias sutartis įmokas mokėjo tik gyventojai ir jos nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka.
Europos ekonominės erdvės valstybėms narėms priklauso Europos Sąjungos valstybės narės (Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija) ir Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija;
Gyventojo iš tikslinių teritorijų (žr. 2 dalį ,,Palūkanos”) gautoms draudimo išmokoms, kurios pažymėtos ženklu “*”, pajamų mokesčio lengvata netaikoma, t.y. iš tikslinių teritorijų gautos draudimo išmokos apmokestinamos taikant 33 proc. (nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.) pajamų mokesčio tarifą.
12.2. Taikant 15 proc. mokesčio
tarifą apmokestinamos gyventojo iš užsienio valstybių gautos tokios
draudimo išmokos:
1) pagal iki 2004 m. balandžio 30 d. sudarytą
gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka
išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo
sutarties galiojimo terminui, išmokėta suma, lygi pagal šią
sutartį gyventojo sumokėtoms įmokoms (įskaitant ir
kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas), jeigu:
- sutarties
terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba
- jeigu išmoką gaunantis gyventojas yra
sulaukęs pensinio amžiaus pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško
pensijų kaupimo įstatymo nuostatas arba
- išmoką gaunančiam gyventojui yra
nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis (iki 2007-06-30 – I grupės
invalidai) ar 30-40 procentų darbingumo lygis (iki 2007-06-30 – II
grupės invalidai);
2) pagal
gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2004 m. gegužės 1 d.
su Europos ekonominės erdvės valstybės narės draudimo
įmone, kai sutartyje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik
įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties
galiojimo terminui, išmokėta suma, lygi gyventojo sumokėtoms pagal
šią sutartį įmokoms (įskaitant ir kitų asmenų
lėšomis sumokėtas įmokas), jeigu:
- sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10
metų arba
- jeigu
išmoką gaunantis gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba
- išmoką gaunančiam gyventojui yra
nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis (iki 2007-06-30 – I grupės
invalidai) ar 30-40 procentų darbingumo lygis (iki 2007-06-30 – II
grupės invalidai);
3) grąžinama gyventojo sumokėta gyvybės
draudimo įmoka pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį,
sudarytą iki 2004 m. balandžio 30 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka
išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus
draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu:
- sutartis
nutraukta ne anksčiau kaip po 10 metų nuo sutarties sudarymo dienos
arba
- jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris
yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Lietuvos Respublikos papildomo
savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba
- išmoką gaunančiam gyventojui yra
nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis (iki 2007-06-30 – I grupės
invalidai) ar 30-40 procentų darbingumo lygis (iki 2007-06-30 – II
grupės invalidai);
4) grąžinama gyventojo sumokėta gyvybės
draudimo įmoka pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį,
sudarytą nuo 2004 m. gegužės 1 d. su Europos ekonominės
erdvės valstybės narės įmone, kai sutartyje numatyta, kad
draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir
pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu:
- sutartis nutraukta ne anksčiau kaip po 10
metų nuo sutarties sudarymo dienos arba
- jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris
yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Lietuvos Respublikos papildomo
savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba
- išmoką gaunančiam gyventojui yra
nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis (iki 2007-06-30 – I grupės
invalidai) ar 30-40 procentų darbingumo lygis (iki 2007-06-30 – II
grupės invalidai).
12.3.
Gyventojo iš užsienio valstybių gautos kitos draudimo išmokos
apmokestinamos taikant 33 proc. (nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo
2008-01-01 – 24 proc.) pajamų mokesčio tarifą.
13. Stipendijos
Gyventojo iš
užsienio vienetų gautos stipendijos neapmokestinamos
pajamų mokesčiu, jeigu:
- tokias
stipendijas gauna studentas ar moksleivis, ir
- stipendijos
mokamos iš užsienio vienetų, kurie užsienio valstybėse yra
įsteigti kaip pelno nesiekiantys vienetai, lėšų (įskaitant
užsienio valstybių vyriausybių lėšas, kuriomis jos finansiškai
remia studentus ar moksleivius), ir stipendijų mokėjimas yra
numatytas šių vienetų veiklą reglamentuojančiuose
teisės aktuose, ir
- stipendijų gavėjas nėra stipendijas mokančių
vienetų dalyvis, darbuotojas arba šių vienetų dalyvio arba
darbuotojo šeimos narys, ir tokios stipendijos nėra susijusios su
stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba numatomais atlikti
darbais, suteiktomis arba numatomomis suteikti paslaugomis.
Gyventojo iš užsienio vienetų gautos stipendijos,
kurios netenkina aukščiau išvardintų sąlygų, ir bet kokios
stipendijos, gautos iš tikslinėse teritorijose (žr. 2 dalį
,,Palūkanos”) įregistruotų vienetų, apmokestinamos taikant 33
proc. (nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.)
pajamų mokesčio tarifą.
14. Tantjemos
Gyventojo iš užsienio vienetų gautos tantjemos
(t.y. iš vieneto paskirstytojo pelno valdybų, stebėtojų tarybų ar
panašių jo organų nariams išmokėtos metinės išmokos) apmokestinamos
taikant 33 proc. (nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24
proc.) pajamų mokesčio tarifą.
15. Dovanojimo būdu gautos pajamos
Gyventojo iš užsienio vienetų dovanojimo
būdu gautos pajamos (pinigais ir natūra) apmokestinamos taikant 33
proc. (nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.)
pajamų mokesčio tarifą. Kai dovaną gyventojas gavo
natūra, pajamų mokestis skaičiuojamas nuo dovanos vertės,
nustatytos pagal tikrąją rinkos kainą.
Gyventojo iš užsienio vieneto ar užsienio valstybės
gyventojo, kurie nėra jo darbdaviai, gauta nepiniginė dovana, kurios
vertė neviršija 250 Lt,
nepriskiriama natūra gautoms
pajamoms ir pajamų mokesčiu neapmokestinama.
Jeigu gyventojas dovanojimo būdu gavo pajamų
iš sutuoktinio, vaikų (įvaikių) ir tėvų
(įtėvių), tokios pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos.
Jeigu gyventojas dovanojimo būdu gavo pajamų
iš nuolatinių ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų (ne iš
sutuoktinio, vaikų (įvaikių) ir tėvų
(įtėvių) ir ne iš gyventojo, kurio nuolatinė gyvenamoji
vieta yra tikslinėje teritorijoje (žr. 2 dalį ,,Palūkanos”)),
tai iš mokestiniu laikotarpiu gautos tokių pajamų bendros sumos jis
gali atimti 24 pagrindinius NPD, t.y. 6 960 Lt
(290 Ltx24 mėn.= 6 960 Lt) sumą, o likusi
pajamų suma apmokestinama taikant 33 proc. (nuo 2006-07-01 – 27
proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.) pajamų mokesčio
tarifą. Jeigu gyventojas dovanojimo būdu iš minėtų
gyventojų gavo 24 pagrindinių NPD, t.y. 6 960 Lt sumos,
neviršijančią pajamų sumą, nuo jos pajamų mokesčio
mokėti neturi.
16. Azartinių lošimų pajamos, prizai, laimėjimai
Gyventojo iš užsienio valstybių gautos
azartinių lošimų pajamos, prizai ir laimėjimai apmokestinami taikant 33 proc. (nuo
2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.) pajamų
mokesčio tarifą. Kai prizus ar laimėjimus gyventojas gavo
natūra, pajamų mokestis skaičiuojamas nuo prizų ar
laimėjimų vertės, nustatytos pagal tikrąją rinkos
kainą.
Gyventojo iš užsienio vieneto ar užsienio
valstybės gyventojo, kurie nėra jo darbdaviai, gautas nepiniginis
laimėjimas ar prizas, kurio vertė neviršija 250 Lt, nepriskiriamas
natūra gautoms pajamoms ir pajamų mokesčiu neapmokestinamas.
Jeigu gyventojas gavo sporto varžybų prizą,
kurį įsteigė ir paskyrė olimpinis (parolimpinis) komitetas, tarptautinė
sporto šakų federacija (sąjunga, asociacija) ar šios federacijos (sąjungos, asociacijos) nariai, šio prizo vertė pajamų
mokesčiu neapmokestinama.
Jeigu gyventojas mokestiniu laikotarpiu iš to paties
darbdavio, kuris nėra įregistruotas tikslinėje teritorijoje (žr.
2 dalį ,,Palūkanos”) arba nėra jos nuolatinis gyventojas, gavo
prizą ar prizus, tai iš tokio prizo ar prizų vertės jis gali
atimti 2 pagrindinius NPD, t.y. 580 Lt (290 Ltx2 mėn.=580 Lt) sumą, o
likusi prizo ar prizų vertė apmokestinama taikant 33 proc. (nuo
2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.) pajamų
mokesčio tarifą. Jeigu šio prizo ar prizų vertė neviršija 2
pagrindinių NPD, t.y. 580 Lt sumos,
tai gyventojas nuo jos pajamų mokesčio mokėti neturi.
Jeigu gyventojas mokestiniu laikotarpiu iš to paties
asmens (išskyrus atvejus, kai toks asmuo yra gyventojo darbdavys arba
olimpinis (parolimpinis) komitetas,
tarptautinė sporto šakų federacija (sąjunga, asociacija) ar šios
federacijos (sąjungos, asociacijos) narys) ne daugiau kaip 6 kartus gavo
sporto varžybų ir kitus prizus bei laimėjimus, tai 2 pagrindinių
NPD, t.y. 580 Lt vertės neviršijantys prizai ar laimėjimai
pajamų mokesčiu neapmokestinami, o 2 pagrindinių NPD
vertę viršijantys prizai ar laimėjimai apmokestinami taikant 33
proc. (nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.)
pajamų mokesčio tarifą. Jeigu gyventojas mokestiniu laikotarpiu
iš to paties asmens gavo prizus ar laimėjimus daugiau kaip 6 kartus, tai
septintą kartą ir vėliau gautiems prizams ir laimėjimams
pajamų mokesčio lengvata netaikoma, t.y. visa jų vertė
apmokestinama taikant 33 proc. (nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo
2008-01-01 – 24 proc.) pajamų mokesčio tarifą.
III. NUOLATINIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ
IŠ UŽSIENIO VALSTYBIŲ GAUTŲ PAJAMŲ DVIGUBO APMOKESTINIMO
NAIKINIMAS LIETUVOJE
17. Nuo 2005 m.
sausio 1 d. gautų pajamų dvigubo apmokestinimo naikinimas
17.1.
Kai pajamos gautos iš Europos Sąjungos valstybės narės
arba iš užsienio valstybės, su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo
apmokestinimo išvengimo sutartis:
Europos Sąjungos valstybės narės ir užsienio valstybės, su kuriomis sudarytos ir 2005-2006 metais taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys: Airija, Armėnija, Austrija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Gruzija, Italija, Islandija, Ispanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Kanada, Kazachstanas, Kinija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgas, Malta, Moldova, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Singapūras, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Ukraina, Uzbekistanas, Vengrija ir Vokietija.
Nuo 2006 sausio 1 d. taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su Rusija.
17.1.1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, 2005
metais ir vėlesniais metais gavęs bet kokios rūšies pajamų
(išskyrus dividendus, palūkanas ir honorarus) iš Europos Sąjungos
valstybės narės arba iš užsienio valstybės, su kuria yra
sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, kai nuo
tokių pajamų užsienio valstybėje pagal jos vidaus
mokesčių įstatymus buvo sumokėtas pajamų mokestis ar
jam tapatus mokestis, pajamų mokesčio Lietuvoje neturi mokėti,
jeigu, deklaruodamas pajamas, kartu su metine pajamų mokesčio
deklaracija Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui pateikia
dokumentą (kuris gali būti išduotas darbdavio ar kito asmens užsienio
valstybėje) apie gautas pajamas ir nuo jų užsienio valstybėje
sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio
sumą.
Kadangi
nuo 2006 m. sausio 1 d. pradėta taikyti dvigubo apmokestinimo išvengimo
sutartis su Rusija, todėl nuo pajamų mokesčio Lietuvoje
atleistos nuolatinio Lietuvos gyventojo tik 2006 metais iš Rusijos gautos
pajamos (išskyrus palūkanas, dividendus ir honorarus), nuo kurių Rusijoje
sumokėtas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis, ir gyventojas turi
dokumentą apie Rusijoje gautas pajamas ir nuo jų toje valstybėje
sumokėtą pajamų mokestį.
Pastaba: jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas gavo pajamų (išskyrus dividendus, palūkanas ir honorarą) toje užsienio valstybėje, su kuria taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir tokios pajamos buvo apmokestintos toje užsienio valstybėje pagal jos vidaus mokesčių įstatymus, bet pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas ši užsienio valstybė neturėjo teisės apmokestinti tokių pajamų, tuomet šios pajamos neatleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje. Pajamų mokestį, kuris buvo sumokėtas užsienio valstybėje ne pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas, nuolatinis Lietuvos gyventojas pats turi susigrąžinti iš užsienio valstybės.
Europos Sąjungos
valstybėje narėje arba užsienio valstybėje, su kuria sudaryta ir
taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, gautas pajamas, kurios,
naikinant dvigubą apmokestinimą, atleidžiamos nuo pajamų
mokesčio Lietuvoje, gyventojas turi deklaruoti metinės pajamų
mokesčio deklaracijos priede, skirtame neapmokestinamosioms pajamoms
deklaruoti. Prie deklaracijos gyventojas turi pridėti dokumentą apie
gautas pajamas ir nuo jų užsienio valstybėje sumokėtą
pajamų mokesčio ar jam tapataus mokesčio sumą bei tokio
dokumento vertimą į lietuvių kalbą. Jeigu gyventojas prie
deklaracijos neprideda tokio dokumento, iš užsienio valstybių gautos
pajamos negali būti deklaruojamos kaip neapmokestinamos pajamos.
17.1.2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, 2005
metais ir vėlesniais metais gavęs dividendus, palūkanas ir
honorarą iš Europos Sąjungos valstybės narės arba iš
užsienio valstybės, su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo
išvengimo sutartis, kai nuo tokių pajamų užsienio valstybėje
pagal jos vidaus mokesčių įstatymus buvo sumokėtas
pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis, tokio mokesčio sumą
gali atskaityti iš pagal GPMĮ apskaičiuotos pajamų mokesčio
sumos, jeigu, deklaruodamas pajamas, kartu su metine pajamų
mokesčio deklaracija Lietuvos Respublikos mokesčių
administratoriui pateikia dokumentą (kuris gali būti išduotas
darbdavio ar kito asmens užsienio valstybėje) apie gautas pajamas ir nuo
jų užsienio valstybėje sumokėtą pajamų mokesčio
arba jam tapataus mokesčio sumą.
Iš pagal GPMĮ apskaičiuotos pajamų mokesčio nuo užsienio valstybėje gautų pajamų sumos atskaitoma ne visa užsienio valstybėje sumokėta pajamų mokesčio ar jam tapataus mokesčio suma, o tik tokia suma, kuri neviršija GPMĮ nustatyta tvarka apskaičiuotos pajamų mokesčio nuo užsienio valstybėje gautų pajamų sumos.
Kai dividendus,
palūkanas ir honorarus nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna iš tų
užsienio valstybių, su kuriomis sudarytos ir taikomos dvigubo
apmokestinimo išvengimo sutartys, ir GPMĮ nuostatos leidžia atskaityti
didesnę tokioje užsienio valstybėje sumokėtų
mokesčių sumą, negu atitinkamos tarptautinės dvigubo
apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatos, tai gyventojas, atskaitydamas
užsienio valstybėje sumokėtus mokesčius, gali atskaityti tik
tokius mokesčius, kuriuos ta užsienio valstybė turėjo teisę
imti remdamasi tarptautinės sutarties nuostatomis.
|
Taikomose dvigubo
apmokestinimo išvengimo sutartyse yra nustatyti dividendų,
palūkanų ir honorarų apmokestinimo prie pajamų šaltinio
tokie maksimalūs tarifai:
|
Jeigu nuolatinis Lietuvos
gyventojas tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu gavo pajamų keliose
užsienio valstybėse, tai atskaitoma pajamų mokesčio suma
apskaičiuojama atskirai nuo kiekvienoje užsienio valstybėje
gautų pajamų.
Europos Sąjungos
valstybėje narėje arba užsienio valstybėje, su kuria sudaryta ir
taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, gautus dividendus,
palūkanas ir honorarą gyventojas turi deklaruoti metinės
pajamų mokesčio deklaracijos priede, kuris skirtas pajamoms, kurios
apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, deklaruoti.
Atskaitytiną užsienio valstybėje sumokėtą pajamų
mokesčio sumą gyventojas apskaičiuoja metinės pajamų
mokesčio deklaracijos priede, kuris skirtas Lietuvoje atskaitytinam
užsienio valstybėje išskaičiuotam (sumokėtam) mokesčiui
apskaičiuoti.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas iš Europos Sąjungos
valstybės narės arba užsienio valstybės, su kuria taikoma
dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, gautus dividendus, palūkanas ir
honorarus, nuo kurių užsienyje sumokėtas pajamų mokestis ar jam
tapatus mokestis, ir skaičiuodamas nuo tokių pajamų
atskaitytiną užsienio valstybėje sumokėtą pajamų
mokesčio sumą, prie deklaracijos turi pridėti šios rūšies
pajamas išmokėjusio asmens užsienio valstybėje išduotą
dokumentą apie užsienio valstybėje gautas pajamas ir ten nuo jų
sumokėtą pajamų mokestį bei tokio dokumento vertimą
į lietuvių kalbą.
17.2. Kai pajamos gautos iš užsienio valstybės,
kuri nėra nei Europos Sąjungos valstybė narė, nei
valstybė, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo
sutartis, nei valstybė arba zona, įtraukta į
Tikslinių teritorijų sąrašą:
Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2005 metais ir
vėlesniais metais iš užsienio valstybės, kuri nėra nei Europos
Sąjungos valstybė narė, nei valstybė, su kuria sudaryta ir
taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, nei valstybė arba zona,
įtraukta į Tikslinių teritorijų sąrašą,
gavęs bet kokios rūšies pajamų, nuo kurių užsienio
valstybėje pagal jos vidaus mokesčių įstatymus buvo
sumokėtas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis, tokio mokesčio
sumą gali atskaityti iš pagal GPMĮ apskaičiuotos pajamų
mokesčio sumos, jeigu kartu su metine pajamų mokesčio
deklaracija Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui pateikia užsienio
valstybės mokesčių administratoriaus patvirtintą
dokumentą apie toje užsienio valstybėje gautas pajamas ir nuo jų
sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio
sumą.
Tikslinėms teritorijoms priskiriama Andoros
Kunigaikštystė, Angilija, Antigva ir Barbuda, Aruba, Azorų salos,
Bahamų Sandrauga, Bahreino Valstybė, Barbadosas, Belizas,
Bermudų salos, Brunėjaus Darusalamas, Didžiosios Britanijos
Mergelių salos, Dominikos Sandrauga, Džersis, Džibučio Respublika,
Ekvadoro Respublika, Guernsis, Sarkas, Aldernis, Gibraltaras, Grenada,
Gvatemalos Respublika, Honkongas, Jamaika, Jungtiniai Arabų Emyratai,
Kaimanų salos, Kenijos Respublika, Kosta Rikos Respublika, Kuko salos,
Kuveito Valstybė, Libano Respublika, Liberijos Respublika, Lichtenšteino
Kunigaikštystė, Macao, Maderos salos, Maldyvų Respublika, Maršalo
Salų Respublika, Mauricijaus Respublika, Meno sala, Mergelių salos
(JAV), Monako Kunigaikštystė, Montserratas, Naujoji Kaledonija, Nauru
Respublika, Niue, Olandijos Antilai, Panamos Respublika, Samoa Nepriklausomoji
Valstybė, San Marino Respublika, Seišelių Respublika, Sent Kitso ir
Nevio Federacija, Sent Pjeras ir Mikelonas, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Šv.
Elenos sala, Taičio sala, Turkso ir Caicoso salos, Tongos Karalystė,
Urugvajaus Rytų Respublika, Vanuatu Respublika, Venesuelos Respublika
(Tikslinių teritorijų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos
finansų ministro 2001 m. gruodžio
22 d. įsakymu Nr. 344; Žin., 2001, Nr.110-4021, 2004, Nr.130-4684).
Jeigu nuolatinis Lietuvos
gyventojas tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu gavo pajamų keliose
užsienio valstybėse, tai atskaitoma pajamų mokesčio suma
apskaičiuojama atskirai nuo kiekvienoje užsienio valstybėje
gautų pajamų.
Iš užsienio valstybės, kuri
nėra nei Europos Sąjungos valstybė narė, nei valstybė,
su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, nei
valstybė arba zona, įtraukta į Tikslinių teritorijų
sąrašą, gautas pajamas gyventojas turi deklaruoti metinės
pajamų mokesčio deklaracijos prieduose, kurie skirti atitinkamos
rūšies pajamoms deklaruoti. Atskaitytiną užsienio valstybėje
sumokėtą pajamų mokesčio sumą gyventojas
apskaičiuoja metinės pajamų mokesčio deklaracijos priede,
kuris skirtas Lietuvoje atskaitytinam užsienio valstybėje
išskaičiuotam (sumokėtam) mokesčiui apskaičiuoti.
Nuolatinis
Lietuvos gyventojas, deklaruodamas iš užsienio valstybės, kuri nėra
nei Europos Sąjungos valstybė narė, nei valstybė, su kuria
taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, nei valstybė arba zona,
įtraukta į Tikslinių teritorijų sąrašą, gautas
pajamas, nuo kurių užsienyje sumokėtas pajamų mokestis ar jam
tapatus mokestis, ir skaičiuodamas nuo tokių pajamų
atskaitytiną užsienio valstybėje sumokėtą pajamų
mokesčio sumą, prie deklaracijos turi pridėti užsienio
valstybės mokesčių administratoriaus patvirtintą
dokumentą apie toje užsienio valstybėje gautas pajamas ir ten nuo
jų sumokėtą pajamų mokestį bei tokio dokumento
vertimą į lietuvių kalbą.
18. Laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki
2004 m. gruodžio 31 d. gautų pajamų dvigubo apmokestinimo naikinimas
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. užsienio valstybėse gavęs pajamų, nuo kurių tose valstybėse buvo sumokėtas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis, tokių pajamų dvigubą apmokestinimą Lietuvoje galėjo naikinti tik iš Lietuvoje mokėtinos pajamų mokesčio sumos atskaitydamas užsienio valstybėje sumokėtą pajamų mokesčio ar jam tapataus mokesčio sumą, ir tik tuo atveju, jeigu pajamos buvo gautos iš šių užsienio valstybių: Airijos, Armėnijos, Austrijos, Baltarusijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Italijos, Islandijos, Ispanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kazachstano, Kinijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Moldovos, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Rusijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Turkijos, Ukrainos, Uzbekistano, Vokietijos ir Vengrijos (t.y. užsienio valstybių, su kuriomis sudarytos ir buvo taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys arba kurios buvo įtrauktos į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 293 patvirtintą užsienio valstybių sąrašą).
Norėdamas
panaikinti iš užsienio valstybės 2003 ir/arba 2004 metais gautų pajamų
dvigubą apmokestinimą, gyventojas turėjo turėti užsienio
valstybės mokesčių administratoriaus patvirtintą
dokumentą apie per mokestinį laikotarpį toje užsienio
valstybėje gautas pajamas ir ten nuo jų sumokėtą ar
išskaičiuotą pajamų mokestį ar jam tapatų
mokestį, kurio originalą bei jo vertimą į lietuvių
kalbą turėjo pridėti prie
metinės pajamų mokesčio deklaracijos.
Atkreipiame dėmesį, kad, naikinant pajamų dvigubą
apmokestinimą Lietuvoje, gyventojo iš Estijos ir Latvijos už veiklą
tose valstybėse 2003 ir/arba 2004 metais gautoms su darbo santykiais
susijusioms pajamoms ir tose valstybėse registruotos individualios veiklos
pajamoms buvo taikoma išimtis, t.y., jeigu gyventojas Estijoje arba Latvijoje
2003 ir/arba 2004 metais gavo tokių pajamų ir turėjo Estijos ar
Latvijos mokesčių administratoriaus patvirtintą dokumentą
apie tose valstybėse gautas pajamas, tai nuo tokių pajamų
Lietuvoje gyventojas pajamų mokesčio mokėti neturėjo.
19. B klasės pajamos
Gyventojų iš užsienio valstybių gautos
pajamos pagal mokesčio mokėjimo tvarką yra priskiriamos B
klasės pajamoms, t.y. tokioms pajamoms, pajamų mokestį nuo
kurių apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalo patys tokias
pajamas gavę gyventojai.
20. Pajamų deklaravimas
Kiekvienas
gyventojas, iš užsienio valstybių gavęs B klasės pajamų
(išskyrus atvejus, kai gyventojas gavo tik nedeklaruojamų
neapmokestinamųjų pajamų), Lietuvos Respublikos
mokesčių administratoriui privalo pateikti metinę pajamų mokesčio
deklaraciją. Deklaracijoje gyventojas turi nurodyti visas mokestiniu
laikotarpiu Lietuvoje ir užsienio valstybėse gautas pajamas, išskyrus
nedeklaruojamas neapmokestinamąsias pajamas. Nedeklaruojamų
neapmokestinamųjų pajamų gyventojas deklaruoti neprivalo,
tačiau gali.
Nedeklaruojamų
neapmokestinamųjų pajamų sąrašas patvirtintas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
(toliau – VMI prie FM) viršininko 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-343 (Žin., 2004, Nr.
5-107), papildytas VMI prie FM viršininko 2004 m. gruodžio 17 d. įsakymu
Nr. VA-191 (Žin., 2004, Nr.185-6871). Pavyzdžiui,
gyventojas neprivalo deklaruoti iš
užsienio valstybės valstybinio fondo gautos pensijos, iš užsienio
valstybės gautų pajamų už parduotą ar kitaip perleistą
nuosavybėn anksčiau kaip prieš trejus metus iki pardavimo ar kitokio
perleidimo nuosavybėn įsigytą ne individualios veiklos Lietuvoje
esantį nekilnojamąjį daiktą ir/ar teisiškai
registruotiną Lietuvoje kilnojamąjį daiktą, jeigu
tokių pajamų suma nėra didesnė negu 10 000 Lt.
Metinę pajamų
mokesčio deklaraciją už kalendorinius metus gyventojas privalo
pateikti iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d. Pavyzdžiui,
deklaruoti 2005 m. gautas pajamas gyventojas privalo iki 2005 m. gegužės 2
d.
Metinės pajamų mokesčio
deklaracijos formos, deklaracijos užpildymo ir pateikimo taisyklės
patvirtintos VMI prie FM viršininko 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-343.
Gyventojas,
atsižvelgdamas į tai, kokios rūšies pajamų gavo mokestiniu
laikotarpiu, pats pasirenka,
kurią metinės pajamų mokesčio deklaracijos formą
(FR0462, FR0462S, FR0462S15 ar FR0462S33) pildys.
Iš užsienio valstybės gautos pajamos pagal gautų pajamų
rūšį ir joms taikomą GPMĮ nustatytą mokesčio
tarifą deklaruojamos atitinkamame metinės pajamų mokesčio
deklaracijos priede (FR0462P33, FR0462P15, FR0462N, FR0462T, FR0462V), nurodant
ne tik pajamų sumą, bet ir užsienio valstybės, iš kurios gautos
pajamos, kodą bei gautų pajamų rūšies kodą.
Jeigu tuo laikotarpiu, kai reikia
pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, gyventojas yra
išvykęs iš Lietuvos, tai:
- tokią
deklaraciją Lietuvoje gali užpildyti ir pateikti gyventojo įgaliotas
asmuo (prie deklaracijos turi būti pridėtas notariškai patvirtintas
gyventojo įgaliojimas) arba
- užpildytą
deklaraciją mokesčio administratoriui Lietuvoje jis gali
atsiųsti paštu, arba
- deklaraciją gyventojas gali pateikti elektroniniu būdu per VMI prie FM elektroninio deklaravimo informacinę sistemą.
Kai deklaraciją teikia elektroniniu būdu, reikiamą dokumentą apie užsienio valstybėje gautas pajamas ir ten nuo jų sumokėtą pajamų mokestį bei tokio dokumento vertimą į lietuvių kalbą gyventojas savo nuolatinės gyvenamosios vietos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai turi atsiųsti paštu arba įteikti per įgaliotą asmenį.
21.
Pajamų mokesčio apskaičiavimas
Gyventojai, gavę pajamų iš užsienio
valstybių, Lietuvoje mokėtiną pajamų mokestį
privalo skaičiuoti nuo visų
tą mokestinį laikotarpį Lietuvoje ir užsienio valstybėse
gautų apmokestinamųjų pajamų. Užsienio valstybėje
sumokėtas pajamų mokestis, kuris gali būti atskaitomas iš Lietuvoje
nuo tokių pajamų mokėtino mokesčio sumos,
apskaičiuojamas deklaracijos FR0462U priede.
Užsienio
valstybėse gautas pajamas gyventojai turi apskaičiuoti ir nurodyti
litais pagal oficialų lito ir euro kursą arba pagal oficialų
lito ir atitinkamos užsienio valiutos santykį, kurį Lietuvos bankas
buvo nustatęs tokių pajamų faktinio gavimo dieną. Jeigu
tikslaus pajamų gavimo momento gyventojai negali nustatyti (pvz., pajamos
buvo gaunamos periodiškai), tai sumas turi apskaičiuoti ir nurodyti litais
pagal oficialų lito ir euro kursą arba pagal oficialų lito ir
atitinkamos užsienio valiutos santykį, kurį Lietuvos bankas buvo
nustatęs paskutinę mokestinio laikotarpio, už kurį deklaruojamos
pajamos, dieną.
Skaičiuodamas Lietuvoje mokėtiną pajamų mokestį, kiekvienas gyventojas savo kalendorinių metų apmokestinamąsias pajamas (tarp jų ir iš užsienio valstybių gautas pajamas) turi teisę susimažinti pagal GPMĮ jam taikytinu metiniu pagrindiniu arba individualiu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu ir/arba metiniu papildomu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu bei patirtomis GPMĮ 21 straipsnyje nurodytomis išlaidomis: sumokėtomis gyvybės draudimo įmokomis, įmokomis už studijas, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas, banko ar kitai kredito įstaigai sumokėtomis palūkanomis už suteiktą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti, taip pat už vieną per trejus metus įsigytą asmeninį kompiuterį sumokėtomis sumomis, neviršijančiomis 4000 Lt.
22. Pajamų mokesčio
sumokėjimas
Pajamų mokestį nuo B
klasės pajamų (įskaitant ir užsienio valstybėje gautas
pajamas) gyventojas gali mokėti
dalimis (kas mėnesį, kas
ketvirtį ir pan.) arba visą sumą iškart, tačiau pajamų
mokestis, apskaičiuotas metinėje pajamų mokesčio
deklaracijoje, į Lietuvos Respublikos biudžetą turi būti sumokėtas
iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos, t.y. iki kitų
kalendorinių metų
gegužės 1 d.
Pavyzdžiui, nuo 2005 m. gautų
B klasės pajamų mokėtiną pajamų mokestį
sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą gyventojas privalo iki
2006 m. gegužės 2 d.
Pajamų mokestį
gyventojas turi mokėti į savo nuolatinės gyvenamosios vietos
apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų
surenkamąją sąskaitą.
V.
PAPILDOMA INFORMACIJA
Metinės pajamų mokesčio
deklaracijų formos, deklaracijos pildymo taisyklės bei metodiniai
nurodymai, apskričių valstybinių mokesčių
inspekcijų sąskaitų ir jas tvarkančių bankų
sąrašai, įmokų kodai ir kita mokesčių mokėtojams
aktuali informacija skelbiama VMI prie FM
interneto svetainėje adresu: www.vmi.lt.
Konsultacijas gyventojų iš užsienio
valstybių gautų pajamų apmokestinimo klausimais nemokamai teikia
visos apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos.