KAIP APMOKESTINAMOS IŠ UŽSIENIO GAUTOS PAJAMOS

 

NUOLATINIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ IŠ UŽSIENIO VALSTYBIŲ GAUTŲ PAJAMŲ APMOKESTINIMAS LIETUVOJE

 

TURINYS

I.   ĮVADINĖ DALIS

II. NUOLATINIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ IŠ UŽSIENIO VALSTYBIŲ GAUTŲ PAJAMŲ APMOKESTINIMO YPATUMAI

1.    Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos

2.    Palūkanos

3.    Pajamos iš paskirstytojo pelno

4.    Honoraras

5.    Pajamos iš kūrybos pagal autorines sutartis

6.    Atlikėjo veiklos pajamos

7.    Sportininko sporto veiklos pajamos

 8.   Turto nuomos pajamos

 9.   Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn  pajamos  10.   Individualios veiklos pajamos

11.   Pensijos

12.   Draudimo išmokos

13.   Stipendijos

14.   Tantjemos

15.   Dovanojimo būdu gautos pajamos

16.   Azartinių lošimų pajamos, prizai, laimėjimai

III. NUOLATINIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ IŠ UŽSIENIO VALSTYBIŲ GAUTŲ PAJAMŲ DVIGUBO APMOKESTINIMO NAIKINIMAS LIETUVOJE

         17. Nuo 2005 m. sausio 1 d. gautų pajamų dvigubo apmokestinimo naikinimas.

18. Laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. gautų pajamų dvigubo apmokestinimo naikinimas.

IV. NUOLATINIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ IŠ UŽSIENIO VALSTYBIŲ GAUTŲ PAJAMŲ DEKLARAVIMAS, PAJAMŲ MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS  IR SUMOKĖJIMAS

          19. B klasės pajamos

 20. Pajamų deklaravimas

 21.  Pajamų mokesčio apskaičiavimas

 22.  Pajamų mokesčio sumokėjimas

V.   PAPILDOMA INFORMACIJA

 

                       

I. ĮVADINĖ DALIS

 

Šio leidinio tikslas – paaiškinti nuolatiniams Lietuvos gyventojams, iš užsienio valstybių gavusiems pajamų, kokiu tarifu ir kaip nuo tokių pajamų jie turi mokėti pajamų mokestį Lietuvoje bei kokia tvarka turi deklaruoti  pajamas.

Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 įstatymas Nr. IX-1007, Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau - GPMĮ) 4 straipsnio 1 punktu, gyventojas laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu:

-   kalendoriniais metais Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, t.y. vietą, kurioje jis faktiškai nuolat gyvena ir kurią išlaiko, arba 

-   kalendoriniais metais asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų jis turi daugiau Lietuvoje, negu užsienio valstybėje, pvz., gyventojas yra išvykęs iš Lietuvos, tačiau Lietuvoje pasilieka jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, jo banko sąskaitos, jo šeima lieka gyventi Lietuvoje, iš Lietuvos jis gauna pajamų, Lietuvoje moka socialinio draudimo įmokas ar pan., arba

-   kalendoriniais metais jis atvyksta į Lietuvą ir joje ištisai arba su pertraukomis išbūna 183 ar daugiau dienų, pvz., užsienio valstybės gyventojas, atvykęs į Lietuvą dirbti Lietuvos įmonėje, ir kalendoriniais metais Lietuvoje išbuvęs ilgiau kaip 183 dienas, arba

-   kalendoriniais metais jis atvyksta į Lietuvą ir ištisai arba su pertraukomis dvejais vienas paskui kitą einančiais kalendoriniais metais Lietuvoje išbūna 280 dienų ar daugiau, tačiau bet kuriais iš tų metų Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis jis išbūna ne mažiau kaip 90 dienų (tuomet abiem buvimo Lietuvoje metais asmuo yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju), arba

- jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gyvena užsienio valstybėje, tačiau atlyginimas jam mokamas arba jo pragyvenimo užsienio valstybėje išlaidos dengiamos iš Lietuvos Respublikos biudžeto, pvz., užsienio valstybėje esančioje Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje dirbantis  Lietuvos Respublikos pilietis.

Pavyzdys 

Gyventojas, su Airijos įmone sudaręs dviejų metų darbo sutartį, 2004 m. kovo mėn. išvyksta iš Lietuvos dirbti į Airiją. Airijoje gyventojas gauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir nuomojasi butą.

Toks asmuo darbo Airijoje metu Lietuvoje palieka butą. Iš banko Lietuvoje jis yra paėmęs ilgalaikę paskolą būstui įsigyti, už kurią moka palūkanas. 

Kadangi minėtas gyventojas 2004 m. - 2006 m. daugiau interesų turi Lietuvoje, negu Airijoje, todėl  šiuo laikotarpiu jis laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju.

Nuolatinių Lietuvos gyventojų (toliau – gyventojai) nuo 2003 m. sausio 1 d. iš užsienio valstybių gautos pajamos Lietuvoje apmokestinamos pagal GPMĮ nuostatas.

Primename, kad iki 2002 m. gruodžio 31 d. gyventojų iš užsienio valstybių gautos pajamos Lietuvoje buvo apmokestinamos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo (1990-10-05 įstatymas           Nr. I-641) nustatyta tvarka.

Iš užsienio valstybės gautomis pajamomis yra laikomos pajamos, kurias gyventojai gavo iš užsienio vieneto arba užsienio valstybės gyventojo arba kurias jie gavo už užsienio valstybėse vykdomą savo veiklą (pvz., už darbą užsienio valstybių įmonėse, už užsienio valstybėse esančio nekilnojamojo turto nuomą ar pardavimą ir kt.).

Pajamos pripažįstamos gautomis, kai gyventojai bet kokia forma (pinigais ar natūra) jas gauna faktiškai. Pajamos pinigais pripažįstamos gautomis, kai gyventojams atsiranda teisė laisvai disponuoti lėšomis. Pajamų natūra gavimo momentas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 339 patvirtintą Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarką (Žin., 2002, Nr. 105-4708). Iš užsienio valstybių faktiškai gautomis pajamomis laikoma visa pajamų suma, neatsižvelgiant į užsienio valstybėje nuo tų pajamų išskaičiuotą ir/arba sumokėtą pajamų ar jam tapatų mokestį. 

Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.

 

 

II. NUOLATINIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ IŠ UŽSIENIO VALSTYBIŲ GAUTŲ PAJAMŲ APMOKESTINIMO YPATUMAI

  

Gyventojų iš užsienio valstybių gautos pajamos apmokestinamos taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 arba 33 proc. (nuo 2006-07-01 – 15 arba 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 15 arba 24 proc.) pajamų mokesčio tarifą, atsižvelgiant į tai, kokios rūšies pajamos yra gautos (išskyrus tokias pajamas, kurios pagal GPMĮ 17 straipsnio nuostatas pajamų mokesčiu neapmokestinamos).  

 

1. Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos

Gyventojo iš užsienio valstybių laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d. gautos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (išskyrus atlikėjo veiklos pajamas ir sportininko sporto veiklos pajamas) apmokestinamos taikant 33 proc. pajamų mokesčio tarifą, laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. jos apmokestinamos taikant 27 proc. mokesčio tarifą, o nuo 2008 m. sausio 1 d. bus apmokestinamos taikant 24 proc. pajamų mokesčio tarifą.

 

2. Palūkanos

Gyventojo iš užsienio valstybių gautos palūkanos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Pajamų mokesčiu neapmokestinamos:

1) palūkanos, kurias gyventojas gavo už užsienio vienetams ar užsienio valstybės gyventojams suteiktas paskolas, jeigu:

- paskolos teikėjas su paskolos gavėjais nėra susijęs darbo santykiais (o jeigu susijęs, tai mokamos palūkanos neturi viršyti tikrosios rinkos kainos) ir

    - paskolos pradėtos grąžinti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos;

2) palūkanos, kurias gyventojas gavo už užsienio vienetams suteiktas paskolas, jeigu:

     - paskolos teikėjas nėra tokių vienetų dalyvis ir

     - paskolos pradėtos grąžinti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos;

3) palūkanos, kurias gyventojas gavo už vertybinius popierius, jeigu:

    - šie vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo vertybinių popierių išleidimo dienos ir

    - tokie vertybiniai popieriai yra išleisti užsienio vienetų, su kuriais palūkanų gavėjas nėra  susijęs darbo santykiais (o jeigu susijęs, tai mokamos palūkanos neturi būti didesnės negu kitiems tokių vertybinių popierių turėtojams mokamos palūkanos).

Gyventojo iš tikslinių teritorijų gautoms aukščiau išvardintoms palūkanoms pajamų mokesčio lengvata netaikoma, t.y. jos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Tikslinėms teritorijoms priskiriama Andoros Kunigaikštystė, Angilija, Antigva ir Barbuda, Aruba, Azorų salos, Bahamų Sandrauga, Bahreino Valstybė, Barbadosas, Belizas, Bermudų salos, Brunėjaus Darusalamas, Didžiosios Britanijos Mergelių salos, Dominikos Sandrauga, Džersis, Džibučio Respublika, Ekvadoro Respublika, Guernsis, Sarkas, Aldernis, Gibraltaras, Grenada, Gvatemalos Respublika, Honkongas, Jamaika, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kaimanų salos, Kenijos Respublika, Kosta Rikos Respublika, Kuko salos, Kuveito Valstybė, Libano Respublika, Liberijos Respublika, Lichtenšteino Kunigaikštystė, Macao, Maderos salos, Maldyvų Respublika, Maršalo Salų Respublika, Mauricijaus Respublika, Meno sala, Mergelių salos (JAV), Monako Kunigaikštystė, Montserratas, Naujoji Kaledonija, Nauru Respublika, Niue, Olandijos Antilai, Panamos Respublika, Samoa Nepriklausomoji Valstybė, San Marino Respublika, Seišelių Respublika, Sent Kitso ir Nevio Federacija, Sent Pjeras ir Mikelonas, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Šv. Elenos sala, Taičio sala, Turkso ir Caicoso salos, Tongos Karalystė, Urugvajaus Rytų Respublika, Vanuatu Respublika, Venesuelos Respublika (tikslinių teritorijų sąrašas buvo patvirtintas  Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344 (Žin., 2001, Nr.110-4021)). 

Iki 2004 m. rugpjūčio 21 d. tikslinėms teritorijoms buvo priskiriama Kipro Respublika ir Maltos Respublika (šios valstybės išbrauktos iš tikslinių teritorijų sąrašo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu  Nr. 1K-291 (Žin., 2004, Nr.130-4684)).

 

3. Pajamos iš paskirstytojo pelno

Pajamoms iš paskirstytojo pelno priskiriama:

- dividendai. Dividendais yra laikoma ne tik akcininkui (vieneto dalyviui) paskirta pelno dalis, bet ir mažinant vieneto įstatinį kapitalą gautos lėšos (turtas), jeigu išmokama įstatinio kapitalo dalis sudaryta ne iš vieneto dalyvio įnašų, o iš pelno ar rezervų, vienetui padidinus įstatinį kapitalą; 

- neribotos civilinės atsakomybės vieneto (individualios įmonės, ūkinės bendrijos) dalyvio pajamos, gautos iš šio vieneto apmokestinto pelno, nesvarbu, kurio mokestinio laikotarpio pelnas buvo paskirstytas.

Pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jeigu gyventojas jas gavo iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų šiose valstybėse: Airijoje, Armėnijoje, Austrijoje, Baltarusijoje, Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Graikijoje, Gruzijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinės Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Kazachstane, Kinijoje, Kroatijoje, Korėjoje, Latvijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Moldovoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Pietų Afrikoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Singapūre, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Vokietijoje (šių valstybių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 24 ( Žin., 2002, Nr. 10-379)).

Laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki  2004 m. birželio 10 d.  iš Azerbaidžano, Uzbekistano ir Vengrijos vienetų gyventojo gautos pajamos iš paskirstytojo pelno buvo apmokestinamos taikant 33 proc. pajamų mokesčio tarifą, o nuo 2004 m. birželio 11 d. – taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. birželio 4 d. įsakymas Nr.1K-218 (Žin., 2004, Nr. 92-3379)). Laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki  2004 m. rugpjūčio 21 d. iš Kipro ir Maltos vienetų gyventojo gautos pajamos iš paskirstytojo pelno buvo apmokestinamos taikant 33 proc. pajamų mokesčio tarifą, o nuo 2004 m. rugpjūčio 22 d. – taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr.1K-290 (Žin., 2004, Nr. 130-4683)). Laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki  2005 m. sausio 27 d. iš Estijos vienetų gyventojo gautos pajamos iš paskirstytojo pelno buvo apmokestinamos taikant 33 proc. pajamų mokesčio tarifą, o nuo 2005 m. sausio 28 d.  – taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymas Nr.1K-025 (Žin., 2005, Nr. 12-394)).

Jeigu pajamas iš paskirstytojo pelno gyventojas laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d. gavo iš kitų, aukščiau neišvardintų užsienio valstybių, vienetų, jos apmokestinamos taikant 33 proc. pajamų mokesčio tarifą. Laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio    31 d. gyventojo gautos tokios pajamos apmokestinamos taikant 27 proc. mokesčio tarifą, o nuo     2008 m. sausio 1 d. jos bus apmokestinamos taikant 24 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Jeigu neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvis gavo pajamų iš ne tikslinėje teritorijoje (žr. 2 dalį ,,Palūkanos”) įregistruoto užsienio vieneto apmokestinto pelno, tai iš mokestiniu laikotarpiu gautos pajamų sumos jis gali atimti 12 pagrindinių neapmokestinamųjų pajamų dydžių (toliau – NPD), t.y. 3 480 Lt (290 Ltx12 mėn.=3 480 Lt) sumą, o likusi pajamų suma apmokestinama taikant 15 proc. arba 33 proc. (nuo 2006-07-01 – 27 proc., o nuo 2008-01-01 – 24 proc.) pajamų mokesčio tarifą, atsižvelgiant į tai, iš kokioje valstybėje įregistruoto vieneto gautos tokios pajamos. Jeigu neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvis iš ne tikslinėje teritorijoje įregistruoto užsienio vieneto apmokestinto pelno gavo pajamų, kurių suma per mokestinį laikotarpį neviršija 12 pagrindinių NPD, t.y. 3 480 Lt, tokios pajamos neapmokestinamos.   

 

4. Honoraras

Honoraro sąvoka  apima atlyginimus, mokamus už teisę naudotis kūriniu ar jo gretutinėmis teisėmis, už teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu ar franšize bei atlyginimus už informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how) ir kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus. Honoraras yra pajamos, kurias gyventojas gauna ne už atliekamą veiklą (pvz., už kūrinio perleidimą ar jo atlikimą), bet už minėtų teisių (t.y. teisių naudotis kūriniu, gretutinėmis teisėmis, pramoninės nuosavybės objektu ir pan.) suteikimą.   

Gyventojo iš užsienio valstybių gautas honoraras apmokestinamas taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Kai gyventojas jam priklausantį honorarą iš užsienio valstybių gavo per Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrą (kuri tik atlieka tarpininko vaidmenį, išmokėdama honorarą), laikoma, kad toks honoraras yra gautas iš užsienio valstybių.

 

 

5. Pajamos iš kūrybos pagal autorines sutartis

Kūrybos sąvoka apima kūrinio sukūrimą ir turtinių teisių į savo sukurtus kūrinius perleidimą. Tai aktyvios veiklos pajamos, gaunamos, kai gyventojas pats sukuria kūrinį ir perleidžia turtines teises į jį.  

Gyventojo iš užsienio valstybių gautos pajamos iš kūrybos pagal autorines sutartis                       apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

 

6. Atlikėjo  veiklos pajamos

Atlikėjo veikla yra laikoma atlikėjo rengimosi viešam pasirodymui ir dalyvavimo tame pasirodyme veikla. Atlikėjas - tai aktorius, dainininkas, muzikantas, dirigentas, šokėjas ar kitas asmuo, vaidinantis, dainuojantis, skaitantis, deklamuojantis ar kitaip atliekantis literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius.  

Gyventojo iš užsienio valstybių gautos atlikėjo veiklos pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, neatsižvelgiant į tai, ar jas atlikėjas gavo tiesiogiai, ar jas gavo atlikėjo vardu veikiantis trečiasis asmuo, įskaitant ir netiesiogiai su šia veikla susijusias pajamas. 

Atlikėjo veiklos pajamoms priskiriamos ne tik už individualią savarankišką atlikėjo veiklą gautos pajamos, bet ir  pajamos, gautos už atlikėjo veiklą pagal darbo ar bet kokias kitas sutartis.

 

7.   Sportininko sporto veiklos pajamos

Sporto veikla yra laikoma sportininko rengimosi varžyboms ir dalyvavimo varžybose veikla. Sportininkas - tai gyventojas, atliekantis tam tikrą fizinę ar protinę veiklą, grindžiamą tam tikromis taisyklėmis ir organizuojamą tam tikra specialiai šiai veiklai nustatyta forma.

Gyventojo iš užsienio valstybių gautos sporto veiklos pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, neatsižvelgiant į tai, ar jas sportininkas gavo tiesiogiai, ar jas gavo sportininko vardu veikiantis trečiasis asmuo, įskaitant ir netiesiogiai su šia veikla susijusias pajamas. 

Sporto veiklos pajamoms priskiriamos ne tik už individualią savarankišką sporto veiklą gautos pajamos, bet ir pajamos, gautos už sporto veiklą pagal darbo ar bet kokias kitas sutartis.

 

8. Turto nuomos pajamos

 Gyventojo iš užsienio vienetų ar užsienio valstybių gyventojų gautos pajamos už turto nuomą, nesvarbu, ar toks turtas nuomojamas Lietuvoje, ar užsienio valstybėse, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

 

9. Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos

               Gyventojo iš užsienio vienetų ar užsienio valstybių gyventojų gautos pajamos už ne individualios veiklos turto pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn (pvz., Lietuvoje esančio namo pardavimą, užsienio valstybėje esančio buto pardavimą, automobilio pardavimą, buitinės technikos pardavimą ir pan.) apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš gyventojo gautų turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų atėmus turto įsigijimo kainą, sumokėtą komisinį atlyginimą bei mokesčius ir rinkliavas, kurios yra susijusios su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn.

              Pajamų mokesčiu neapmokestinamos gyventojo iš užsienio valstybių gautos pajamos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn tokį ne individualios veiklos turtą:

              1) teisiškai įregistruotą Lietuvoje kilnojamąjį daiktą arba Lietuvoje esantį nekilnojamąjį daiktą, jeigu tokie daiktai yra įsigyti anksčiau negu prieš trejus metus iki jų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn,

              2)  vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d., jeigu tokie vertybiniai popieriai nėra laikomi parduotais vieneto likvidavimo atveju,

              3)  vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., jeigu:

              -  tokie vertybiniai popieriai yra parduodami ar kitaip perleidžiami nuosavybėn ne anksčiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos ir

              -  gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kurį vertybiniai popieriai buvo parduoti ar kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nebuvo savininkas daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų), išskyrus atvejus, kai tokie vertybiniai popieriai yra laikomi parduotais vieneto likvidavimo atveju arba kai gyventojas yra akcininkas, parduodantis ar kitaip perleidžiantis nuosavybėn savo akcijas šių akcijų emitentui.

            Atkreipiame dėmesį, kad pajamų mokesčio lengvata netaikoma gyventojo gautoms pajamoms pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn užsienio valstybėse esančius nekilnojamuosius daiktus arba užsienio valstybėse teisiškai įregistruotus kilnojamuosius daiktus.